Pradžia

Ar sukčiauti ir vogti skirtingos sąvokos? Apie RIMI pasitaikančią praktiką

2 Komentaras

Šį kartą nerašysiu jokio straipsnio, palikdamas skaitytojui viską susivokti iš savo susirašinėjimo su „RIMI“ valdžia. Tiesa, pati šios korporacijos valdžia nei nepabandė susirašinėti. Ji tiesiog persiuntė mano raštą Kaune, Studentų gatvėje esančios krautuvėlės vadovei ir „sukis“ pati kaip sugalvosi…

Matyt reikės pabandyti ateityje įjungti į tokius „pokalbius“ ir LR prekybą kontroliuojančias organizacijas. Tik toks nelinksmas juokas ima… Vandeniu nuplauti savo nusikaltimus nori šios parduotuvės direktorė savo gėdą. O gal tai nei ne gėda? Gal tai gyvenimo norma?

P.S. lieku labai dėkingas, kad mane Rimi vertina kaip aukšto lygio poliglotą ir pastabas [ATTENTION] man rašo angliškai

 

Отправитель письма запросил подтверждение о прочтении.

Pareiškimas

Šiandiena, 2016-09-03 d. apsilankėme jūsų parduotuvėje Kaune, Studentų g. 19. Pamatę didelę reklamą, kad negazuotas mineralinis vanduo 1,5 ltr. kainuoja gerokai pigiau, t.y. 0,41 €, nutarėme paimti jo visą bloką, t.y. 6 butelius. Tačiau sumokėjus ir jau važiuojant namo, susimąstėme ar tikrai pritaikyta ta nuolaida. Peržiūrėję kvitą įsitikinome, kad jis kainavo pilna kaina, po 0,58 €. Grįžome pasižiūrėti, gal gi apsirikome, gal ten parašyta, kad akcija galioja gazuotam vandeniui. Tačiau ne – užrašas skelbė, kad akcija taikoma negazuotam. Ir tik vėliau, išsamiai studijuodami visą reklamą, pastebėjome smulkiomis raidėmis parašytą datą – “Akcija galioja iki rugpjūčio 30 d.” Taigi kasa paskaičiavo teisingai, tačiau kam salėje buvo paliktas apgaudinėjantis užrašas?
Akivaizdu, kad pranešimo paskirtis buvo apgauti žmones. Nesuokiama kaip galima net 5 dienas laikyti reklamą, kurios terminas yra pasibaigęs. Tai užslėpta apgaulė.

O kokia Jūsų nuomonė? Į tokius pirkėjų pastebėjimus reaguojate tradiciškai? “Apgailestaujame”, “atsiprašome” ar gal kokią nors kompensaciją taikote?

Ačiū už būsimą atsakymą.

Romualdas

 

Понедельник, 5 сентября 2016, 12:25 +03:00 от Roma Zickeviciene <Roma.Zickeviciene@rimibaltic.com>:

Laba diena,

dėkojame  už Jūsų pastebėjimus ir sugaištą asmeninį laiką tam kad ši žinutė pasiektų mus. Vertiname savo klientus, visada atkreipiame dėmesį į savo klientų komentarus, pastabas, skundus, nes tai mums leidžia tobulėti. Norime Jus patikinti, kad ši klaida nėra tyčinė ir ją lėmė žmogiškasis faktorius. Atsiprašome už patirtus nepatogumus mūsų prekybos centre. Norime Jus pakviesti, Jums patogiu metu, į mūsų prekybos centrą, kur grąžinsime Jums permokėtą sumą ir kompensuosime patirtus nuostolius: padovanosime pakuotę to paties mineralinio vandens.

 Pagarbiai, SM Studentų MHM Savanorių

Direktorė Roma Žičkevičienė tel 868391906

ATTENTION: This e-mail may contain confidential information that is intended solely for the addressee. If you are not the intended recipient, you should delete this message and are hereby notified that any disclosure, copying, or distribution of this message, or the taking of any action based on it, is strictly prohibited.
Вчера, 19:17

3 файла

Nesu tikras, kad Jūs pati asmeniškai tikite tuo, ką sakote, tačiau aš, tuo, “kad ši klaida nėra tyčinė ir ją lėmė žmogiškasis faktorius”, atleiskite, netikiu. Greičiau kilo įtarimas, kad jūs savo prekiautojams gal mokate kokius nors paskatinimus už realizacijos apimtis. Ir tai yra ne atsitiktinai.
Dar tą pačią dieną, kai mes sugrįžome ir pamatėme tą smulkiu šriftu padarytą įrašą, jog akcija tęsėsi tik iki rugpjūčio 30 d., mes, siekdami, kad nebebūtų apgaudinėjami kiti pirkėjai, nuėmėme tą lentelę ir užkėlme ją ant lentynos viršaus. Vakar intuicija sakė, kad apgaulė tęsiasi, juk sekmadienis, didelė tikimybė, kad kontroliuojančių organizacijų darbuotojai išvykę kur nors prie vandens, todėl paaukojome dar dalį savo laisvalaikio ir atvažiavome į Jūsų parduotuvę…
Nuojauta neapvylė, tik šį kartą turėjome pasiėmę fotoaparatą… Lentelė, padėta ant lentynos viršaus, jūsų darbuotojų buvo surasta ir vėl pritvirtinta šalia mineralinio vandens.
O jūsų nuomone, gerb. direktore, ir čia žmogiškoji klaida? Tai kada būna tyčinė, sąmoninga klaida?
Nuotraukas prisegu…

—–
Geros dienos

 

 

 

 

 

 Rimi apgaulė

 

Atpiginau cukrų. Nors Maximoje “Apie viską pagalvota” buvo

2 Komentaras

Vėlų gegužės 7 d. vakarą užėjau į Kauno Hypermaximą šio bei to nusipirkti. Ir ta pačia proga kavos puodelį ten esančioje valgyklėlėje nutariau išgerti. Sunku būtų net apytikriai suskaičiuoti kiek gyvenime esu išgėręs kavos įvairiuose bariukuose ir kavinėse, bet tai jau toks įprastas ritualas, kad… Nėra dar tekę per gyvenimą matyti, kad prie kavos būtų griežtai limituotas cukrus. Paprastai cukrinė stovi ant staliukų arba prie baro ir dėkis jo nors ir pusę puodelio. Bet pastaruoju metu vis labiau madoje supakuotos popieriaus justelėje normos. Po 5 gramus. Kada įvyko ekonominis lūžis nei nežinau, bet keletą metų anksčiau cukraus į pakutį dėdavo 7 gr. Kokis gi skirtumas, vis tiek visur gali, jei reikės, pasiimti antrą porcijikę. Neteko dar matyti, kad už jį prašytų pinigų. Bet…

Bet Maximoje “Apie viską pagalvota“, todėl prie kavos man padavė tik vieną cukraus normelę. Bus maža, žmogus nesidairydamas nusipirks antrą cukriuką. Juk, kaip senovės kaimiečiai mėgo sakyti – ne karvę kainuoja.

001

Tačiau prekybininkams, jei jie nors kiek nors norėtų būti gerbiami, derėtų vertinti savo pirkėjus kur kas labiau ir susivokti, kad kai kas iš jų supranta kainų politiką ne paviršutiniškai, o išsamiai.

– Norite antro cukraus? – paklausė pardavėja. – Bet jis bus mokamas. 25 centai.

Kodėl sakau, kad čia apie viską pagalvota? Jūs gal tikrai daugelis nepastebėjote, kad ši kaina tik iš pažiūros menka. O iš tikro? Jei 5 gr. kainuoja 0,25 lt., tai kilogramas cukraus čia kainuoja visus 50 litų. … Ne viskas gyvenime yra surašyta į įstatymus, tačiau visada pas mus egzistuoja vidinis padorumo supratimas. Ir šioje situacijoje Maxima neparodė jokio padorumo. Išskaičiavimas, ko gero, buvo toks: žmogus gi nežino, kad gaus tik vieną pakutį – daugeliui žmonių tik pusę įprastos normos. O kai kava jau garuoja puodelyje, negi jis pagailės 25 centų? Nupirks, o mes taip kainą kosminę susirinksime. 50 litų už kilogramą.

Maxima cukrus

Išgėręs kavą su antruoju pasisaldinimu, nuėjau prie lentynų. Smalsu gi pasidarė kokia cukraus pakeliuose kaina, jei juos perki išsinešimui. Visokio yra, tačiau pats brangiausias kainuoja 16 lt./kg. Tą vėlų vakarą į klausimą ar tai teisinga kainų politika negalėjo atsakyti nei budinti informatorė, nei kažkas iš administracijos, kur ji paskambino. Tiksliau – galėjo, sakė, kad “vsio zakonno“. Tačiau aš tuo netikėjau ir sekančią dieną paskambinau nemokama Maximos linija, telefonu, kurį matome ant kvito. Ten man pasiūlė kalbėtis numeriu 852686631. Darbuotoja pažadėjo man netrukus išsiaiškinti kaip gi taip ir tuoj pat paskambinti. Neskambino. Sekančios dienos 11 valandą pasukau ir vėl… Situacija ta pati, dar neaišku kaip čia yra, tuoj išsiaiškins ir man paskambins. Bet ne, neskambino. Gi turi žmogus pamiršti tuos 25 centus. Tačiau man įdomu ir o kaip gi bus elgiamasi ateityje, todėl nenurimau. Luktelėjęs dar kelias dienas, paskambinau ir šiandiena. Darbuotoja dabar jau kažką žinojo, nes nusistebėjo, kad niekas su manimi iki šiol nekalbėjo. Ir po pusvalandžio pagaliau sulaukiau Kauno Hypermaximos darbuotojos skambučio. Atsiprašė, paaiškino, kad paprasčiausiai niekas nei nežino kaip čia gavosi, kad tas cukrus taip pabrango. Ateityje, sakė, taip nebebus. Ateityje, sakė, duos po du pakelius cukraus. Kaip visame pasaulyje… Ačiū Maximai, dabar su šypsena lūpose galėsiu pliumpti jų kavą. 😀

Strasbūro žinios trumpai

Parašykite komentarą

Dėl tam tikrų aplinkybių šiuo metu neturiu laiko rašyti savo nuomonės, todėl įkeliu tik Delfi konstatacinę dalį apie lietuvių prasidedančias pergales Strasbūre. Nes Lietuva jau pasiekė neregėto nesiskaitymo nei su žmonėmis, nei su teisingumu ribą. Už kurios bedugnė

Dvi lietuvės Strasbūre laimėjo bylas prieš valstybę dėl žemės

BNS
2013 m. lapkričio 13 d. 14:25

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad vienu atveju paimdama žemę ir už ją neteisingai atlygindama, kitu – pakeisdama jau dvejus metus galiojusį teismo sprendimą dėl jos grąžinimo, Lietuva pažeidė dviejų moterų, kurios ieškodamos teisybės kreipėsi į Strasbūro teismą, teises.

EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė 1942 metais gimusios Kotrynos Pyrantienės ir 1920 metais gimusios Elenos Varnienės teises nepaisydama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuosavybės apsaugos.

Iš K.Pyrantienės Lietuvos teismo sprendimu žemė buvo paimta atlyginant 1,466 tūkst. litus, nes už tokios vertės investicinį čekį moteris buvo ją įsigijusi 1996 metais, tačiau žemės rinkos vertė ją po dešimtmečio paimant siekė 112,5 tūkst. litų. Nors EŽTT pastebėjo, kad Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensavimą, pareiškėjai priteistą kompensaciją pripažino pernelyg maža.

Tuo metu E.Varnienei per Lietuvos teismus nepavyko atgauti jos motinai priklausiusios sklypo dalies, kuri buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui, nes bylą atnaujinus praėjus dvejiems metams po jai palankaus galutinio teismo sprendimo šis buvo pakeistas.

 ŽTT sprendimu, E.Varnienei priteisti 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų) neturtinės žalos ir 580 eurų (2001 litą) išlaidų. Klausimą dėl kompensacijos, kurią Lietuva turėtų išmokėti K.Pyrantienei, EŽTT įpareigojo spręsti Vyriausybę ir pareiškėją. Nepavykus pasiekti susitarimo per šešis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, Teismas turės galimybę pats išspręsti šį klausimą.

 

Blyninė. Laisvės al.56. Welcome gerbiami mulkiai

9 Komentaras

welcome_chart

Smulkių „gudručių“ apgavikų šiandiena prisižiūrime ant kiekvieno kampo. Jie jau mažai stebina mus. Tačiau kai tokie veikia kaip juridiniai asmenys ir įsikuria miestų centruose, jausmas vis tiek nemalonus ir su juo susitaikyti sekasi ne kiekvienam…

Vakar, susitvarkę savo reikaliukus Kauno miesto centre, nutarėme kur nors gurkštelėti puodelį kavos ir važiuoti namo. Mano dažnu įpročiu jau tapo vežiotis su savimi fotoaparatą, nes gi tai čia, tai ten aptinki vis kokį nors netikėtumą, o juo miela pasidalinti ir su internautais. Ir šį kartą toks pomėgis labai pravertė…

Einame pro „Vero cafe“, bet į tą pusę nei nežiūrime, nes ten kava visada itin brangi ir joje kavą, mano giliu įsitikinimu, geria tik tie, kurie manosi, kad brangiai sumokėję, gavo kažką tokio, na, gal nepakartojamo. „Hesburger“ jau visai kas kita, čia balta kava suprantamos kainos, visada miela užeiti, tačiau eilė kaip reta, didelė, tad žengiame toliau. Prieiname senąją Kauno „Blyninę“. Nors jau žinome, kad čia praktiškai teišlikęs tik pavadinimas, o viduje siūloma kitokie, „modernūs“, užsieniečių liaupsinami patiekalai, kava yra kava, ji panaši bet kur. Jau praeityje sovietmetis, kai tekdavo tenkintis guašu ar tabaku „paskaninta“ kava. Dabar labiau tiktų posakis, kad „Kava ir Afrikoje kava“.

Prie durų, kaip ir daugelyje Lietuvos save gerbiančių maitinimo įstaigų, iškabintas bent jau dalinis MENIU su kainomis. Baltos kavos be pavadinimo rasti jau retai kur pavyksta, nes šiandiena pabalinta kava jau įvardinama kaip „Latte“ arba „Capucino“, nesvarbu, kad pienas ne iš Sicilijos, o melžtas iš lietuviškos žalmargės. Pirmuoju atveju užpilamas pienas būna suplaktas kokteilinėje, antruoju – įbarstoma kokių nors prieskonių… Na ką padarysi, kad daugelio net ir skrandžiai pasidavė vakarietiškoms madoms… Mes gi, šiuo atveju, ŽVELGĖME Į KAINAS.

Valio, kaina nors ir ne 2,50 lt. kaip visuose „Hesburgeriuose“, ne pati ir baisiausia – lauko reklamoje ji 4,0 lt. [žr. Nuotrauką], todėl užeiname ir atsistojame į nedidelę eilutę. Tačiau netrukus žvilgsnis užklysta už viduje esančio Menių, kur matome, kad kava kainuoja kur kas brangiau – 5,50 lt. „Kaip tai suprasti?“  – klausiame barmenės ir kasininkės, bet jos apsimeta, kad apie tai pirmą kartą girdi, o nežinojimui „patvirtinti“, viena jų išeina į gatvę, pasižiūri ir sugrįžusi sako, kad ji nustebinta, nei nenutuokia kas ten 4 litus parašė. Late kava pas juos kainuoja 5,50 lt. ir taškas. Nesvarbu, kad ten kainos ilaminuotos, o čia tik kreidele surašytos.

Tiek to, apsisukame ir išeiname. Aišku, apima toks nemielas, tarsi nepilnavertiškumo jausmas, jautiesi tarsi kaltas, kad kreipi dėmesį į kainas, ko, save gerbiančiam džigitui, tarsi nederėtų daryti. Bet ar iš tikro turime gėdintis tokių situacijų?

Nuo kada gi tas, kuris tave linkęs apmulkinti, visuomenėje įgavo teisuolio rolę, o apkvailinimams nepasidavusieji turime jaustis kaltais? Apgraibomis prisimenu, kad tarsi egzistuoja įstatymas, kuris numato bausmes už apgaulingą reklamą. Bet argi jis veikia? Man rodos, kad ne…, valstybė gi nesikiša į tarsi privačius santykius. Tik man atrodo, kad tie, kurie kartą apgauti vėl ir vėl eina į tą pačią vietą, yra paprasčiausi mulkiai. O kaip manote Jūs?

SAM_0366 SAM_0368 SAM_0367

Todėl baigsiu šį rašinį retoriškai filosofiniais pamąstymais. Su, jumoro pabarstukais… Tiek to ta vakarykštė kava, apsiėjau be jos. Sutaupiau vienuolika litų už du planuotus puodelius, kuriuos galėsiu išleisti kurią nors popietę atostogaudamas Kanaruose. Lietuvai nulis tokie pinigai. Bet kodėl tada kartais kai kurie valstybės tarnautojai siunta ant tų, kurie važiuoja dešrų pirkti į Lenkiją? Ir sako „va koks nepatriotas, pinigus iš Lietuvos išveža…“ Gi nieko patys nedaro, kad tie pinigai liktų čia.

++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++ ++

2015-11-21 PRIERAŠAS: Šis straipsnelis rašytas prieš 2,5 metų. Šiandiena šioje patalpoje dirba jau visai kitas kolektyvas, kita bendrovė. Regis ir pavadinimas kiek kitoks, regis dabar vadinasi “Blynčius”. Todėl autorius atkreipia skaitytojų dėmesį, kad aukščiau esantis straipsniukas niekaip nesusijęs su dabartiniais šios blyninės atstovais. Viliuosi, kad čia dirba puikūs žmonės, o tuo įsitikinti pasistengsiu artimiausiu metu.

Sunkūs „Norfos“ trupiniai prieštarauja fizikos dėsniams

11 Komentaras

Gauti operatyvų atsakymą į pareikštą pretenziją, ne visada džiuginantis reiškinys. Kartais tai liudija, kad atsakymas parašytas paskubomis, neįsigilinus ne tik į situaciją, bet ir gerai neapgalvojant savo atsakymo. Būtent tokia situacija, regis, susidarė ir po mano kritinio straipsniuko dėl pirkėjus apgaudinėjančios vienos Kauno „Norfos“ parduotuvės. Bet taupydamas savo ir skaitytojo laiką, toliau nebesigilinsiu į tai, ko nepasiekiu.

Žemiau perspausdinu „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus RYLIŠKIO atsakymą į mano internete paviešintą signalą, kurį Norfos atstovas kažkodėl palaikė peticija, tepridėdamas neilgą komentarą. O šiaip jau, tai kai manęs atsiprašoma, dažniausiai – atleidžiu. Ne išimtis ir šis atvejis.

Laba diena,Perskaitę Jūsų peticiją internete, Veiverių g. 142A (Kaunas) „Norfos“ prekybos centro administracija patikrino visas parduotuvėje esančias svarstykles. Visos svarstyklės veikia normaliai, nė viena nėra sugedusi.Visgi, retkarčiais pasitaiko, kad užteršus svarstykles (pvz. kai į svarstykles patenka trupiniai ar pan.), svarstyklės rodymai sutrinka.Manome, kad būtent dėl šios priežasties Jums perkant svarstyklių rodymai buvo neteisingi.Parduotuvės vadovybė pavedė atsakingiems darbuotojams atidžiau stebėti svarstyklių būklę ir jų rodymus.Atsiprašome už nepatogumus ir nemalonią situaciją.Pagarbiai,

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis

Nežinau ar įtikinamai skamba žmonėms iš šalies, bet man kelia šypseną, kai savo neteisingai rodančias svarstykles tikrina pats apskųstasis. Nes iš rašto matosi, kad pačios Veiverių g. 142A  parduotuvės administracija atliko šį patikrinimą. Manau, kad save gerbianti firma, net jei ji būtų ir labai toli, pasiųstų revizorius iš centro. O blogiausiu atveju iš kitos Kauno Norfos. Bet matyt per sudėtingai mąstau, viską, pasirodo, galima ir paprasčiau padaryti. Ką gi, ateityje būsime budresni ir mes, pirkėjai.

Tačiau negali nekelti juoko argumentas  apie trupinius.

Jei trupinys sumanytų įlįsti tarp svarstyklių lėkštės ir korpuso, jis „sukčiautų“ pirkėjo naudai, nes neleistų visu svoriu užgulti svarstyklių rodmenims įtaką darančiai lėkštei ir, to pasekoje, svarstyklės rodytų ne didesnį svorį nei iš tikro sveria prekė, o atvirkščiai – mažesnį. Tuo pasirūpino pasaulio visus procesus lemianti fizika. Tačiau kas gali žinoti, gal gi Norfa netrukus išleis alternatyviąją fiziką? Na, jei taip atsitiks, aš, neabejotinai, būsiu tarpe gausių šio vadovėlio pirkėjų. Gi įdomu…

_______________________________________

Kitos žinios apie Norfą:

1. http://nevartok.lt/4-vartojimo-paslaugos/norfa-teigia-kad-ju-darbuotoju-algos-vienos-didziausiu-tiek-neuzdirba-net-direktoriai/

2. http://verslas.delfi.lt/verslas/norfa-augino-apyvarta.d?id=58603173

p.s. 2013-01-25 d. Su malonumu pranešu, kad šio mano rašinuko kopija sudomino ir Delfi Pilietį. http://pilietis.delfi.lt/naujienos/norfos-kasoje-pirkejo-darzoves-pasunkejo-beveik-50-g.d?id=60513247&com=1

Norfa. Čia žmogumi tikima. Bet man dėl to keista…

17 Komentaras

Kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

DSCF0607

Sausio 21 d. tarsi neišskirtinė. Gal tik tuo, kad šalta neįprastai. Nors termometras rodo tik -10. Tarnybiniu reikaliuku lankausi Aleksote, tad grįžtant panorome kavos gurkšnelį išgerti. Ne taip seniai čia įsikūręs Hessburger, kava šiame taške skani ir nebrangi – 2,50 lt. O šalia ir maisto parduotuvė iš Norfų giminės. Pradžioje užsukame apsipirkti ir čia dėmesį patraukia raudonoji paprika. 8 lt/kg nėra labai pigu, net žiemą pavyksta rasti jų po 6 lt. Tačiau sumanome išsirinkti mažutę, kaip sakant „dėl kvapo“. Pavartau ją rankose ir deduosi į krepšelį. Bet tą pačią akimirką pamatau ir šalia esančias kontrolines svarstykles. Kodėl gi nepasmalsauti kiek gi ši mažutė sveria? Uždedu. Retai kada gyvenime gali papulti sveriama prekė kuri svertų lygiai. Tikrai net nepamenu tokio atvejo, bet mano paprika sveria lygiai 100 gr. Fantastika, nors kartą gamta nutarė atsižvelgti į žmogaus subjektyviai nusistatytus svorio vienetus – gramus.

Žengiame toliau. O! Kaliaropė! Mažai kas jomis domisi, bet man jos patinka. Patarkuoji ir su svogūnais bei grietine… O jei dar su paprika. Skanu bus. Pirminis smalsumas dar nenutolęs, tad pasveriu ir kaliaropę. Ji sveria daugiau, 260 gr.

Keletą minučių dar palūkuriuoju prie sviesto: estišką gal pabandyti? Retai jau bevartoju sviestą, bet vardan skrandžio pilno repertuaro kartais verta. Įsidedu. Čia pat ir dėžė su saulėgrąžų likučiais, o mano Senegalams [afrikinėms papūgoms] jos retai kada atsibosta. Susišluoju likučius ir įsimetęs į krepšį dar kažką ateinu prie kasos. Eilė ne itin didelė, gal 6-7 žmonės, nei nepastebėtai kasininkė jau brauko mūsų prekes ir skelbia „nuosprendį“ – 26 litai ir beveik tiek pat centų. Ši suma gal nei neglumintų, nes neretai tenka mokėti ir tris kart brangiau. Bet manyje visada tiksi toks vidinis ekonomistas, net, regis, neskirdamas didesnio dėmesio kainų kontrolei, ją orientaciniai primetu kažkurioje pasąmonės ląstelėje. Todėl šis niūrusis buhalteris mane čia pat „pažadina“ – „Per daug, kažkas negerai, per daug, tikrink kvitą, per daug…“ O šiai signalizacijai visada gyvenime paklūstu. Tad sumokėjęs ir atlaisvinęs taką prie kasos imu analizuoti čekutį. Pirmasis žvilgsnis kažkodėl užkliūna ne už kainos, o už svorio. Mano paprika svėrė 145 gr. … Keista! Dvejos tos pačios Norfos svarstyklės su skirtinga nuomone apie tą pačią mažutę paprikėlę… O kaip gi su ropute? Aha, ji čia jau sveria 305 gr.

Nebegaištu laiko ir grįžtu prie kasininkės. Ši jauna mergina pasitaiso akinius ir nei kiek nenustebusi man sako – „Jau po darbo valandų, tad administracijos darbuotojų nebėra. Galite pabandyti pasiaiškinti su apsauginiu“. Apsauginis stovi netoliese, prie tabako kasos, tad klausiu jo: „Sakykite, kuriomis svarstyklėmis tikėti? Esančiomis salėje ar kasos?“

Mano nuostabai, apsaugininkas, savo elgsena rodo, kad jis vos ne laukė tokio klausimo ir atsakymas jo jau paruoštas seniai: „Tikėti reikia tomis svarstyklėmis, kurios salėje. Pasakykite kasininkei, kad ji grąžintų pinigus“. Bet pats nei neina prie kasininkės, o ši užsiėmusi savo dabu – dabar eilutėje stovi jau apie 8-9 žmonės. Nemalonu stabdyti eilę, bet… ką darysi. Dar kartą paaiškinu jai, kad mano paprika dėl tokios svėrimo paklaidos, pabrango net 50-čia procentų, o apsauginis sakė grąžinti pinigus. „Gerai, – atsako kasininkė ir pasitikslina kiek ji svėrė salėje. – Reiškia 45 gr. daugiau? Aš jums grąžinsiu skirtumą.“ Išmuša naują kvitelį, paprašo pasirašyti ir ištiesia kažkiek centų…

„Bet palaukite, jei svarstyklės apsiriko ant paprikos, ko gero tas pats ir su kitomis prekėmis?“.

„Gerai, – sako kasininkė, – nuskaičiuosiu ir nuo kitų po 45 gr.“

„O iš kur Jūs žinote, kad nuskaičiuoti reikia gramais, o ne procentais?“ – pasidomiu.

„Todėl, kad jos visoms prekėms padidino svorį 45 gramais“ – ramiai paaiškina kasininkė [ir ji buvo teisi, namuose pasitikrinau svorį], išmuša dar vieną kvitelį ir paduoda man antrą saujelę pinigėlių. Gi kvitą dedasi į stalčių.

„Ne, – sakau, – man reikia turėti bent kvito kopiją. Padarykite ją man. Gal ryt atvažiuosiu pasiaiškinti su administracija…“

Šis mano pageidavimas, sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą, išgirdau, kad po „darbo valandų“ jau nėra kur kopijas padaryti, tačiau vėliau ji nuėjo… Pradžioje į vieną salės galą, vėliau perėjo į kitą. Ten užsibuvusi ne mažiau 5 min., sugrįžo su 3 nukopijuotais kvitukais. Visą tą laiką jaučiausi tarsi darantis nusikaltimą. Eilėje natūralu, žmonės skubantys, o čia viską sustabdžiau bene dešimčiai minučių.

Bet nustebino ne tik Norfos „švarus“ darbas – gi tikrai gražu, kai pasakai, kad prekė sveria beveik 50 gr. mažiau ir tavimi tiki, nepuola tikrinti. Ir pinigus mielai grąžina, tarsi būtum laimėjęs loterijoje kokius tris litus – jokių įtarimų ar nustebimų. Spėju, kad čia suveikė kvalifikuotas vadovų darbas, nes „mechanizmas“ veikė be sutrikimų. Įdomu liko tik viena – ar „išmaniosios svarstyklės“ taip veikia visą dieną, ar tik po to, kai vadovai baigia savo darbo valandas..?

Ne mažiau nustebino eilėje stovinčiųjų nulinė reakcija į tai, kad svarstyklės galimai užprogramuotos viską padidinti 50-čia gramų. Pažiūrėjau, – pas kitus sveriamų prekių buvo ir brangesnių, gal po 20 lt/kg., kas reikštų, kad jie už vieną kg. tokios prekės permokėtų po 1 lt. už kiekvieną. Ir nieko, net prie kitos kasos neperėjo. Gal tikrai jau gyvename turtingai, gal per vėlai praregėjau? Nors tas perėjimas, vargu ar būtų naudos jiems atnešęs… Jei jau vienoje kasoje svarstyklės taip rodo, ko gero tas pats būtų ir kitose… Na man sugrąžino 1,30 lt. O kiek reikėtų grąžinti visiems pirkėjams kartu paėmus? Spėju, jei taip vien po darbo valandų – jau apie tūkstantį. Nes kiti gi perka daugiau. O ir kasa ne viena. O vienam pirkėjui skiriama apie 1,5 minutės… Tai ar tikrai jau taip bloga dirbti prekyboje? Na, aišku, jei sugebi sąžinę palikti namuose…

Ir dar… kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

 Neturiu nei laiko, nei entuziazmo siuntinėti laiškus Norfos vadovybei per Lietuvos paštą. Paklausimą ar čia „fsio zakonno“ išsiųsiu tik internetu norfa@norfa.lt ir administracija@norfa.lt. Manau, kad į tai, bent jau formaliai sureaguos. Ir taip pat internetu atsiųs man atsakymą, kurį su malonumu galėsiu pridėti prie šio rašinuko.

O čia šios istorijos tęsinys: –>>> https://piktnaudziavimas.wordpress.com/2013/01/24/sunkus-norfos-trupiniai-priestarauja-fizikos-desniams/

Priedai:

  1. Įdomioji aritmetika

Prekė

Įmušta į kasą

Faktiškai įmuštas grąžinimas

Turėjo būti įmušta

Obuoliai 0,695 x 3,05 = 2,12 lt. 0,090 x 3,05 = 0,27 lt. 0,045 x 3,05 = 0,14 lt.
Paprika 0,145 x 7,99 = 1,16 lt. 0,045 x 7,9 = 0,36 lt. 0,045 x 7,99 = 0,36 lt.
Saulėgrąžos 0,920 x 6,69 = 6,15 lt. 0,045 x 6,6 = 0,30 lt. 0,045 x 6,69 = 0,30 lt.
Kaliaropė 0,305 x 8,25 = 2,52 lt. 0,045 x 8,2 = 0,37 lt. 0,045 x 8,25 = 0,37 lt.

2.  Kvitų kopijos

Norfa3 Norfa1 Norfa2

%d bloggers like this: