Kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

DSCF0607

Sausio 21 d. tarsi neišskirtinė. Gal tik tuo, kad šalta neįprastai. Nors termometras rodo tik -10. Tarnybiniu reikaliuku lankausi Aleksote, tad grįžtant panorome kavos gurkšnelį išgerti. Ne taip seniai čia įsikūręs Hessburger, kava šiame taške skani ir nebrangi – 2,50 lt. O šalia ir maisto parduotuvė iš Norfų giminės. Pradžioje užsukame apsipirkti ir čia dėmesį patraukia raudonoji paprika. 8 lt/kg nėra labai pigu, net žiemą pavyksta rasti jų po 6 lt. Tačiau sumanome išsirinkti mažutę, kaip sakant „dėl kvapo“. Pavartau ją rankose ir deduosi į krepšelį. Bet tą pačią akimirką pamatau ir šalia esančias kontrolines svarstykles. Kodėl gi nepasmalsauti kiek gi ši mažutė sveria? Uždedu. Retai kada gyvenime gali papulti sveriama prekė kuri svertų lygiai. Tikrai net nepamenu tokio atvejo, bet mano paprika sveria lygiai 100 gr. Fantastika, nors kartą gamta nutarė atsižvelgti į žmogaus subjektyviai nusistatytus svorio vienetus – gramus.

Žengiame toliau. O! Kaliaropė! Mažai kas jomis domisi, bet man jos patinka. Patarkuoji ir su svogūnais bei grietine… O jei dar su paprika. Skanu bus. Pirminis smalsumas dar nenutolęs, tad pasveriu ir kaliaropę. Ji sveria daugiau, 260 gr.

Keletą minučių dar palūkuriuoju prie sviesto: estišką gal pabandyti? Retai jau bevartoju sviestą, bet vardan skrandžio pilno repertuaro kartais verta. Įsidedu. Čia pat ir dėžė su saulėgrąžų likučiais, o mano Senegalams [afrikinėms papūgoms] jos retai kada atsibosta. Susišluoju likučius ir įsimetęs į krepšį dar kažką ateinu prie kasos. Eilė ne itin didelė, gal 6-7 žmonės, nei nepastebėtai kasininkė jau brauko mūsų prekes ir skelbia „nuosprendį“ – 26 litai ir beveik tiek pat centų. Ši suma gal nei neglumintų, nes neretai tenka mokėti ir tris kart brangiau. Bet manyje visada tiksi toks vidinis ekonomistas, net, regis, neskirdamas didesnio dėmesio kainų kontrolei, ją orientaciniai primetu kažkurioje pasąmonės ląstelėje. Todėl šis niūrusis buhalteris mane čia pat „pažadina“ – „Per daug, kažkas negerai, per daug, tikrink kvitą, per daug…“ O šiai signalizacijai visada gyvenime paklūstu. Tad sumokėjęs ir atlaisvinęs taką prie kasos imu analizuoti čekutį. Pirmasis žvilgsnis kažkodėl užkliūna ne už kainos, o už svorio. Mano paprika svėrė 145 gr. … Keista! Dvejos tos pačios Norfos svarstyklės su skirtinga nuomone apie tą pačią mažutę paprikėlę… O kaip gi su ropute? Aha, ji čia jau sveria 305 gr.

Nebegaištu laiko ir grįžtu prie kasininkės. Ši jauna mergina pasitaiso akinius ir nei kiek nenustebusi man sako – „Jau po darbo valandų, tad administracijos darbuotojų nebėra. Galite pabandyti pasiaiškinti su apsauginiu“. Apsauginis stovi netoliese, prie tabako kasos, tad klausiu jo: „Sakykite, kuriomis svarstyklėmis tikėti? Esančiomis salėje ar kasos?“

Mano nuostabai, apsaugininkas, savo elgsena rodo, kad jis vos ne laukė tokio klausimo ir atsakymas jo jau paruoštas seniai: „Tikėti reikia tomis svarstyklėmis, kurios salėje. Pasakykite kasininkei, kad ji grąžintų pinigus“. Bet pats nei neina prie kasininkės, o ši užsiėmusi savo dabu – dabar eilutėje stovi jau apie 8-9 žmonės. Nemalonu stabdyti eilę, bet… ką darysi. Dar kartą paaiškinu jai, kad mano paprika dėl tokios svėrimo paklaidos, pabrango net 50-čia procentų, o apsauginis sakė grąžinti pinigus. „Gerai, – atsako kasininkė ir pasitikslina kiek ji svėrė salėje. – Reiškia 45 gr. daugiau? Aš jums grąžinsiu skirtumą.“ Išmuša naują kvitelį, paprašo pasirašyti ir ištiesia kažkiek centų…

„Bet palaukite, jei svarstyklės apsiriko ant paprikos, ko gero tas pats ir su kitomis prekėmis?“.

„Gerai, – sako kasininkė, – nuskaičiuosiu ir nuo kitų po 45 gr.“

„O iš kur Jūs žinote, kad nuskaičiuoti reikia gramais, o ne procentais?“ – pasidomiu.

„Todėl, kad jos visoms prekėms padidino svorį 45 gramais“ – ramiai paaiškina kasininkė [ir ji buvo teisi, namuose pasitikrinau svorį], išmuša dar vieną kvitelį ir paduoda man antrą saujelę pinigėlių. Gi kvitą dedasi į stalčių.

„Ne, – sakau, – man reikia turėti bent kvito kopiją. Padarykite ją man. Gal ryt atvažiuosiu pasiaiškinti su administracija…“

Šis mano pageidavimas, sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą, išgirdau, kad po „darbo valandų“ jau nėra kur kopijas padaryti, tačiau vėliau ji nuėjo… Pradžioje į vieną salės galą, vėliau perėjo į kitą. Ten užsibuvusi ne mažiau 5 min., sugrįžo su 3 nukopijuotais kvitukais. Visą tą laiką jaučiausi tarsi darantis nusikaltimą. Eilėje natūralu, žmonės skubantys, o čia viską sustabdžiau bene dešimčiai minučių.

Bet nustebino ne tik Norfos „švarus“ darbas – gi tikrai gražu, kai pasakai, kad prekė sveria beveik 50 gr. mažiau ir tavimi tiki, nepuola tikrinti. Ir pinigus mielai grąžina, tarsi būtum laimėjęs loterijoje kokius tris litus – jokių įtarimų ar nustebimų. Spėju, kad čia suveikė kvalifikuotas vadovų darbas, nes „mechanizmas“ veikė be sutrikimų. Įdomu liko tik viena – ar „išmaniosios svarstyklės“ taip veikia visą dieną, ar tik po to, kai vadovai baigia savo darbo valandas..?

Ne mažiau nustebino eilėje stovinčiųjų nulinė reakcija į tai, kad svarstyklės galimai užprogramuotos viską padidinti 50-čia gramų. Pažiūrėjau, – pas kitus sveriamų prekių buvo ir brangesnių, gal po 20 lt/kg., kas reikštų, kad jie už vieną kg. tokios prekės permokėtų po 1 lt. už kiekvieną. Ir nieko, net prie kitos kasos neperėjo. Gal tikrai jau gyvename turtingai, gal per vėlai praregėjau? Nors tas perėjimas, vargu ar būtų naudos jiems atnešęs… Jei jau vienoje kasoje svarstyklės taip rodo, ko gero tas pats būtų ir kitose… Na man sugrąžino 1,30 lt. O kiek reikėtų grąžinti visiems pirkėjams kartu paėmus? Spėju, jei taip vien po darbo valandų – jau apie tūkstantį. Nes kiti gi perka daugiau. O ir kasa ne viena. O vienam pirkėjui skiriama apie 1,5 minutės… Tai ar tikrai jau taip bloga dirbti prekyboje? Na, aišku, jei sugebi sąžinę palikti namuose…

Ir dar… kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

 Neturiu nei laiko, nei entuziazmo siuntinėti laiškus Norfos vadovybei per Lietuvos paštą. Paklausimą ar čia „fsio zakonno“ išsiųsiu tik internetu norfa@norfa.lt ir administracija@norfa.lt. Manau, kad į tai, bent jau formaliai sureaguos. Ir taip pat internetu atsiųs man atsakymą, kurį su malonumu galėsiu pridėti prie šio rašinuko.

O čia šios istorijos tęsinys: –>>> https://piktnaudziavimas.wordpress.com/2013/01/24/sunkus-norfos-trupiniai-priestarauja-fizikos-desniams/

Priedai:

  1. Įdomioji aritmetika

Prekė

Įmušta į kasą

Faktiškai įmuštas grąžinimas

Turėjo būti įmušta

Obuoliai 0,695 x 3,05 = 2,12 lt. 0,090 x 3,05 = 0,27 lt. 0,045 x 3,05 = 0,14 lt.
Paprika 0,145 x 7,99 = 1,16 lt. 0,045 x 7,9 = 0,36 lt. 0,045 x 7,99 = 0,36 lt.
Saulėgrąžos 0,920 x 6,69 = 6,15 lt. 0,045 x 6,6 = 0,30 lt. 0,045 x 6,69 = 0,30 lt.
Kaliaropė 0,305 x 8,25 = 2,52 lt. 0,045 x 8,2 = 0,37 lt. 0,045 x 8,25 = 0,37 lt.

2.  Kvitų kopijos

Norfa3 Norfa1 Norfa2

Reklama