A.Ziabkus: Ieškai teisybės? Gal tamsta psichiškai nesveika?

Šiame straipsnelyje neturiu nei ką komentuoti. Nebent tai, kad prieš 5-6 metus teko susipažinti su inžiniere [pensininke] I.Bimbiene, nes suvedė neteisybė, kuri akivaizdžiai drabstoma ant piliečių Palangos valdžios institucijų. Nepatinka Palangos merijai žmonės, kurie žino savo teises ir jas gina. Nepatinka jie ir kai kuriems teisėjams…

O čia štai “Lietuvos ryto“ reporterio medžiaga. –>>>

Neregėta: Palangos apylinkės teismo teisėja Diana Vercinskė  palangiškei Irenai Bimbienei, kuri dėl ginčijamos sklypo ribos nesutaria su kaimynais, skyrė 3 mėnesių psichiatrijos ekspertizę.

Į psichiatrijos ligoninę per prievartą siunčiama 72 metų moteris jau gali ramiau atsikvėpti. I.Bimbienės apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas kurorto teismo nutartį panaikino.Tačiau moteriai liko kartėlis dėl kai kurių teisėjų įstatymų neišmanymo ir akivaizdaus pataikavimo vienai pusei.

Valstybė atėmė privatų sklypą

Kartu su dar vienais kaimynais pusę namo Palangoje turinčios I.Bimbienės bėdos dėl žemės sklypo prasidėjo beveik prieš dešimt metų.

Dar 2007-aisiais teismas nusprendė, kad matininkas klaidingai išmatavo bendrą namo valdai priklausantį žemės sklypą ir neteisingomis dalimis jį padalijo namo bendraturčiams. Todėl buvo panaikintas namo valdos sklypo dalių dydžius nustatęs Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas ir 2005 metų valstybinės žemės 3,55 aro pardavimo I.Bimbienei sutartis. Pritaikęs restituciją teismas panaikino sklypo dalies registraciją palangiškės vardu ir įpareigojo žemę grąžinti valstybei, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo įpareigota I.Bimbienei grąžinti už žemę sumokėtus pinigus – beveik 600 litų.

Siūlomų pinigų pensininkė nepriėmė ir iki šiol reikalavo teisingai išmatuoti bendro sklypo dalis.

Moteris tapo teisiamąja

Nacionalinės žemės tarnybos specialistams išmatavus sklypą prie I.Bimbienės namo paaiškėjo, kad kaimynas buvo užėmęs rėžį jos žemės. Prasidėjusias kovas dėl riboženklių ir bendros tvoros lydėjo abipusiai įžeidinėjimai. Pernai dėl įžeidimo kaimynai kreipėsi į teismą ir privataus kaltinimo tvarka pensininkei iškėlė baudžiamąją bylą.

I.Bimbienė pripažino, kad nesusilaikiusi yra pasakiusi ir aštresnį žodį. Dėl to teisme moteris atsiprašė, tačiau kaimynai nenusileido. Palangos teisėja suabejojo aktyviai savo teises ginančios I.Bimbienės psichikos sveikata ir, sustabdžiusi bylos nagrinėjimą, skyrė jai stacionarią psichiatrijos ekspertizę, iki 3 mėnesių ją laikant Utenos psichiatrijos įstaigoje.

Inžinieriaus išsilavinimą turinti pensininkė, kuri pati 16 metų yra dirbusi pastatų ir žemės sklypų projektuotoja, įsitikinusi, kad suabejoti jos psichikos sveikata teismas neturėjo jokio pagrindo. „Keletą metų besitęsiantys ginčai dėl sklypo, nuolatiniai konfliktai su kaimynais mane iš tiesų išvargino, tačiau sveiko proto nesu praradusi. Negi dėl to, kad nesutinku su kaimynų norais ir kovoju dėl savo teisių, esu kvaila?“ – kalbėjo I.Bimbienė.

Moters manymu, tokį sprendimą priėmusi teisėja pataikauja esą nukentėjusiems kaimynams.

Už įžeidimą bylos nebeliko

I.Bimbienės skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nutarė, kad stacionarios psichiatrijos ekspertizės skyrimas yra visiškai nepagrįstas, o moteriai iškeltą bylą išvis reikia nutraukti. Mat nuo liepos 10 dienos Baudžiamojo kodekso straipsnis už įžeidimą yra panaikintas ir tokia veika nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.

Stacionari psichiatrijos ekspertizė prilyginama suėmimui, nes šitaip suvaržoma žmogaus laisvė, o jos atlikimas įskaitomas į bausmės laiką.

Atpiginau cukrų. Nors Maximoje “Apie viską pagalvota“ buvo

Vėlų gegužės 7 d. vakarą užėjau į Kauno Hypermaximą šio bei to nusipirkti. Ir ta pačia proga kavos puodelį ten esančioje valgyklėlėje nutariau išgerti. Sunku būtų net apytikriai suskaičiuoti kiek gyvenime esu išgėręs kavos įvairiuose bariukuose ir kavinėse, bet tai jau toks įprastas ritualas, kad… Nėra dar tekę per gyvenimą matyti, kad prie kavos būtų griežtai limituotas cukrus. Paprastai cukrinė stovi ant staliukų arba prie baro ir dėkis jo nors ir pusę puodelio. Bet pastaruoju metu vis labiau madoje supakuotos popieriaus justelėje normos. Po 5 gramus. Kada įvyko ekonominis lūžis nei nežinau, bet keletą metų anksčiau cukraus į pakutį dėdavo 7 gr. Kokis gi skirtumas, vis tiek visur gali, jei reikės, pasiimti antrą porcijikę. Neteko dar matyti, kad už jį prašytų pinigų. Bet…

Bet Maximoje “Apie viską pagalvota“, todėl prie kavos man padavė tik vieną cukraus normelę. Bus maža, žmogus nesidairydamas nusipirks antrą cukriuką. Juk, kaip senovės kaimiečiai mėgo sakyti – ne karvę kainuoja.

Tačiau prekybininkams, jei jie nors kiek nors norėtų būti gerbiami, derėtų vertinti savo pirkėjus kur kas labiau ir susivokti, kad kai kas iš jų supranta kainų politiką ne paviršutiniškai, o išsamiai.

– Norite antro cukraus? – paklausė pardavėja. – Bet jis bus mokamas. 25 centai.

Kodėl sakau, kad čia apie viską pagalvota? Jūs gal tikrai daugelis nepastebėjote, kad ši kaina tik iš pažiūros menka. O iš tikro? Jei 5 gr. kainuoja 0,25 lt., tai kilogramas cukraus čia kainuoja visus 50 litų. … Ne viskas gyvenime yra surašyta į įstatymus, tačiau visada pas mus egzistuoja vidinis padorumo supratimas. Ir šioje situacijoje Maxima neparodė jokio padorumo. Išskaičiavimas, ko gero, buvo toks: žmogus gi nežino, kad gaus tik vieną pakutį – daugeliui žmonių tik pusę įprastos normos. O kai kava jau garuoja puodelyje, negi jis pagailės 25 centų? Nupirks, o mes taip kainą kosminę susirinksime. 50 litų už kilogramą.

Išgėręs kavą su antruoju pasisaldinimu, nuėjau prie lentynų. Smalsu gi pasidarė kokia cukraus pakeliuose kaina, jei juos perki išsinešimui. Visokio yra, tačiau pats brangiausias kainuoja 16 lt./kg. Tą vėlų vakarą į klausimą ar tai teisinga kainų politika negalėjo atsakyti nei budinti informatorė, nei kažkas iš administracijos, kur ji paskambino. Tiksliau – galėjo, sakė, kad “vsio zakonno“. Tačiau aš tuo netikėjau ir sekančią dieną paskambinau nemokama Maximos linija, telefonu, kurį matome ant kvito. Ten man pasiūlė kalbėtis numeriu 852686631. Darbuotoja pažadėjo man netrukus išsiaiškinti kaip gi taip ir tuoj pat paskambinti. Neskambino. Sekančios dienos 11 valandą pasukau ir vėl… Situacija ta pati, dar neaišku kaip čia yra, tuoj išsiaiškins ir man paskambins. Bet ne, neskambino. Gi turi žmogus pamiršti tuos 25 centus. Tačiau man įdomu ir o kaip gi bus elgiamasi ateityje, todėl nenurimau. Luktelėjęs dar kelias dienas, paskambinau ir šiandiena. Darbuotoja dabar jau kažką žinojo, nes nusistebėjo, kad niekas su manimi iki šiol nekalbėjo. Ir po pusvalandžio pagaliau sulaukiau Kauno Hypermaximos darbuotojos skambučio. Atsiprašė, paaiškino, kad paprasčiausiai niekas nei nežino kaip čia gavosi, kad tas cukrus taip pabrango. Ateityje, sakė, taip nebebus. Ateityje, sakė, duos po du pakelius cukraus. Kaip visame pasaulyje… Ačiū Maximai, dabar su šypsena lūpose galėsiu pliumpti jų kavą. 😀