Pradžia

A.ZIABKUS: Palangos Architektūros skyriaus vedėjas ne kartą pagautas meluojantis ir kurorto valdžiai

Parašykite komentarą

Šis, šiandiena “Lietuvos Ryte“ atspausdintas Alvydo ZIABKAUS straipsnis apie Palangos vyriausiojo architekto gyvenimo ir tarnybinius vingius, puiki iliustracija to, kokia valdžia tenkintis turi šis kurortas aplamai. Man asmeniškai su šiuo valdininku susidurti teko vos keletą kartų, tačiau to pakako, kad be jokių dvejonių galėčiau pritarti žemiau esančio straipsnio autoriaus mintims. Meluoti rimtu veidu, ko gero, jo prigimtinis bruožas.

M.R.

=====================================================

Straipsnis iš Lrytas.lt tinklapio

Palangos architektą iš skolų traukė kyšiai?

2013-01-30

Jei ilgiau užsisėdėsi šioje kėdėje, būsi arba stipriai sumuštas, arba uždarytas į areštinę. Taip vakar kalbėjo palangiškiai, sužinoję, kad kurorto vyriausiasis architektas sulaikytas darbo vietoje.

1 2
Palangos architektą S.Bradūną (kairėje) STT agentai iš kabineto išvežė apklausti į Klaipėdą, o po to uždarė į areštinę.
Palangos architektą S.Bradūną (kairėje) STT agentai iš kabineto išvežė apklausti į Klaipėdą, o po to uždarė į areštinę.  E.Kazlaučiūnaitės nuotr.

Į Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo 42 metų Svajūno Bradūno kabinetą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos agentai pasibeldė vakar prieš pietus. Po beveik valandą trukusios kratos valdininkas buvo išsivežtas apklausti, o kabineto durys užantspauduotos. S.Bradūną sulaikė pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos. Už tai numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Algos beveik nelikdavo

Žinia apie S.Bradūno sulaikymą nenustebino kaunietės verslininkės Dalios Vyšniauskienės: „Toks žmogus vis tiek kada nors turėjo prieiti liepto galą.” D.Vyšniauskienė yra viena iš daugelio žmonių, kuriems S.Bradūnas yra skolingas. Darbo galintis netekti valdininkas nebegaus algos, iš kurios moteriai kas mėnesį buvo pervedama vidutiniškai po 200 litų. Prieš penkerius metus S.Bradūnui pradėjus dirbti valstybės tarnyboje, kurorto savivaldybės buhalteriją pasiekė virtinė antstolių raštų, reikalaujančių jiems pervesti dalį valdininko atlyginimo.

Piktybiškai nemokamų skolų šleifas paskui S.Bradūną velkasi nuo 2002 metų. Į savivaldybę priimto architekto ir jo įkurtos individualios įmonės „Abstrakcija” bendra skolų suma siekė gerokai per šimtą tūkstančių litų. Atskaičius mokesčius didžioji valdininko gaunamos 3152 litų algos dalis atitenka antstoliams. Pačiam S.Bradūnui kas mėnesį telieka po 700–800 litų.

Bijodamas, kad jie nebūtų pervesti į areštuotas jo sąskaitas, skyriaus vedėjas yra paprašęs algos likutį pervesti jo sugyventinei, su kuria jis augina du vaikus.

Įsipiršo kaip statybininkas

D.Vyšniauskienei iš S.Bradūno teismas kartu su delspinigiais ir užmokesčiu antstoliui yra priteisęs apie 44 tūkst. litų. Verslininkė supranta, kad net ir kasmet gaunant kiek daugiau negu tūkstantį litų, visos skolos valdininkas nebūtų sugrąžinęs net iki savo pensijos. Kaunietė su tuomet bedarbiu S.Bradūnu susidūrė 2005 metais. Tada verslininkė buvo susiruošusi statyti namą.

Kažkokie pažįstami jai rekomendavo architektą iš Vilniaus, kuris esą projektuoja labai moderniai ir naudoja šiuolaikiškas medžiagas. Kai S.Bradūnas jai pasiūlė projektą už daugiau nei 10 tūkst. litų, verslininkė atsisakė. Tačiau pajutęs, kad moteris statybų neišmano, S.Bradūnas neatlyžo. Po kiek laiko jis vėl atvažiavo pas D.Vyšniauskienę ir pasisiūlė pastatyti namą.„Suokė kaip lakštingala – esą aš nesuspėsiu nė mirktelėti, o namas jau stovės”, – pokalbius su architektu prisiminė kaunietė.

Pasidavusi įkalbinėjimams verslininkė pasirašė statybos darbų sutartį su S.Bradūno individualia įmone „Abstrakcija”.

Blokelius vežė kelis mėnesius

Statybos pradžiai jis paprašė 10 tūkst. litų ir pasirašė skolos lapelį. Norėdamas sudaryti neva verdančių darbų įspūdį, S.Bradūnas pasamdė buldozerį, kuris namui paruoštame sklype ėmė stumdyti žemes. Tuomet statytojas paprašė dar 20 tūkst. litų blokeliams.

„Visa laimė, kad ir tada mes pasirašėme raštelį, kuriuo jis patvirtino gavęs šią pinigų sumą. Kitaip aš nieko nebūčiau galėjusi įrodyti ir dabar”, – sakė kaunietė. Bet gavęs 30 tūkst. litų S.Bradūnas pradingo. Kai moteris jam paskambindavo, išgirsdavo, kad blokeliai užsakyti Čekijoje ir jau kraunami. Po kiek laiko jie jau neva gabenami. Kai po kelių mėnesių neapsikentusi D.Vyšniauskienė Vilniuje susirado S.Bradūną, šis į akis melavo, kad krovinys su blokeliais jau važiuoja autostrada.

Kai pinigus paėmęs „statybininkas” ėmė nuo jos slapstytis, kaunietė galutinai suprato, kad yra apgauta. Pasidomėjusi namą jai žadėjusia pastatyti S.Bradūno „Abstrakcija”, verslininkė sužinojo, kad tai – jokios realios veiklos nevykdanti įmonė.

Bylą nutraukė prokurorai [!]

Dėl aiškaus sukčiavimo D.Vyšniauskienė kreipėsi į ekonominę policiją. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris jau turėjo pasiekti teismą. Tačiau netikėtai prokuratūra nutraukė bylą, išaiškinusi, kad gautų pinigų S.Bradūnas neiššvaistė, o panaudojo įmonės reikmėms – mokėjo už biurui suteiktas komunalines paslaugas, įmones skolas. Verslininkei buvo pasiūlyta skolą išsireikalauti civilinio proceso tvarka.

„S.Bradūnas jau tada turėjo būti nuteistas už sukčiavimą. Net patys ekonominės policijos pareigūnai neslėpė, kad prokurorai numarino perspektyvią bylą. Tokia S.Bradūno sėkmė susijusi su prokuratūros sistemoje dirbančiais jo bendrapavardžiais, kurie gali būti ir jo giminaičiai”, – aiškino D.Vyšniauskienė.

Skolos stengėsi neprisiminti

Prieš šešerius metus teismui net ir priteisus skolą, kaunietė neskubėjo kreiptis į antstolius – tikėjosi, kad S.Bradūnas pinigus jai sugrąžins. Juo labiau kad 2007 metų spalį jis įsidarbino Palangos savivaldybėje ir ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais. Po kiek daugiau nei dvejų metų jis tapo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju. 3 psl.>> Nuvažiavusi į Palangą D.Vyšniauskienė bandė su juo kalbėtis dėl skolos. Tačiau tai buvo aukšto valdininko pokalbis su nežinia ko norinčia moterimi. Iš savivaldybės beveik išvaryta verslininkė buvo apkaltinta, kad prašydama savo pinigų ji valdininką vos ne reketuojanti. „Niekaip negaliu suprasti, kaip toks sukčių sukčius valstybės tarnyboje gali eiti atsakingas pareigas ir vadovauti kurorto architektūrinį veidą formuojančiam skyriui”, – teigė D.Vyšniauskienė.

Bandė apgauti ir valstybę

Prieš 5 metus virš S.Bradūno galvos kybojusių daugiau nei 30 išieškojimo bylų šiandien yra apmažėję. Tačiau iki šiol valdininko skolos tebėra įspūdingos.

Be minėtos 44 tūkst. litų skolos D.Vyšniauskienei, apie 26 tūkst. litų iš jo tikisi atgauti bendrovė „Spauda”. Beveik prieš 10 metų jo užsakymu 3 tūkstančių egzempliorių tiražu spaustuvė išspausdino žurnalą „Ant bangos”. Už „Spaudos” paslaugas S.Bradūnas išrašė beveik 29 tūkstančių litų vekselį. Po atlikto užsakymo vilnietis pasiėmė 750 žurnalo egzempliorių ir dingo.

Valstybės tarnyboje darbo vietą gavusio S.Bradūno įmonė yra įsiskolinusi ir valstybei. Vilniaus „Sodrai” nuo 2003 metų „Abstrakcija” yra skolinga per 10 tūkstančių litų. Prieš daugiau nei 8 metus tuometis verslininkas buvo nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Jo įmonė „Abstrakcija” 2002 metais nuo valstybės buvo nuslėpusi 30 tūkstančių litų pajamų. Dar 2004 metais baudžiamuoju įsakymu jam skirtą 5 tūkstančių litų baudą valstybė atgavo tik po trejų metų.

Vaikai buvo pamiršti

Tik didelėmis pastangomis buvusiai S.Bradūno žmonai Rūtai Baltrušaitytei-Bradūnienei pavyko atgauti dviem vaikams išlaikyti priteistus alimentus. Po skyrybų pasidalijus butą moters tėvai už 30 tūkstančių litų iš buvusio žento išpirko jo dalį buto. Tačiau pinigus gavęs architektas pamiršo savo vaikus ir iki 2006 metų pavasario jiems išlaikyti nė karto nebuvo sumokėjęs teismo priteistų 450 litų. Buvusio vyro skola siekė apie 22 tūkstančius litų. R.Baltrušaitytė-Bradūnienė sakė, kad jau buvo numojusi ranka į vaikų tėvo pinigus, bet kovoti už vaikams priklausančią dalį ją privertė draugės. Vilnietės advokatė išsiaiškino, kad norėdamas išvengti turto arešto S.Bradūnas mirus motinai savo palikimo dalį dovanojo tėvui.

Advokatei pavyko areštuoti tėvui priklausantį turtą, o jį pardavus architektui turėjusi atitekti pinigų dalis buvo pervesta jo vaikams. R.Baltrušaitytė-Bradūnienė sakė, kad nuo to laiko buvęs vyras kiekvieną mėnesį perveda po 450 litų.

Trečią vaiką vyras užmiršo

Tačiau valdininkas yra užmiršęs trečią savo vaiką – 8 metų sūnų. Jį pagimdžiusi vilnietė Revita Meškauskaitė prieš penkerius metus pasakojo, kad buvęs jos draugas S.Bradūnas nerodo iniciatyvos prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. R.Meškauskaitė sakė, kad dėl vyro skolų jie vengė susituokti, nes bendrą šeimos turtą iš karto būtų areštavę antstoliai.

Dabar valdininkas gyvena su trečia moterimi – 35 metų Aušra Šileikaite, kuri S.Bradūnui pagimdė dar du vaikus. Jokio turto neturintis S.Bradūnas Palangoje iš karto įsikūrė draugės tėvui priklausančiame bute ir važinėjo A.Šileikaitės vardu pirktu automobiliu.

Valdžia nežinojo, kuo pakeisti

Apie įtarimą keliantį Palangos vyriausiojo architekto darbo stilių tarp verslininkų jau seniai sklandė negeros kalbos. Teigiama, kad kurorte norint pasistatyti pastatą ar gauti skyriaus vedėjo suderinimą verslininkams tenka nueiti kryžiaus kelius. Vieni teigiamo rezultato sulaukia labai greitai. Kitiems derinimo procesas vilkinamas mėnesiais.

Už laiku neatliktą darbą S.Bradūnui pernai vasarį buvo skirtas griežtas papeikimas.

Vos prieš mėnesį už užvilkintą atsakymą interesantui jam buvo skirtas antras griežtas papeikimas. Skirtų nuobaudų S.Bradūnas teismui neskundė ir dėl jų aiškintis savivaldybės administracijai nematė reikalo. Skyriaus vedėjas ne kartą buvo pagautas meluojantis ir kurorto valdžiai. Neva jau baigiami darbai iš tiesų net nebūdavo pradėti daryti.

Nors baramas ir baudžiamas, S.Bradūnas tvirtai laikėsi savo poste. „O kuo jį pakeisime?” – iš nevilties rankomis skėsčiojo Palangos vadovai ir pripažino, kad į kurortą prisikviesti vyriausiąjį architektą labai sunku.

Architekto vieta – lyg užkeikta

* Palangai jau seniai nesiseka su vyriausiaisiais miesto architektais.

* STT aktyviai domėjosi prieš 13 metų Palangoje dirbusiu ilgamečiu vyriausiuoju architektu Edmundu Benečiu, apie kurio įpročius kurorte sklandė legendos.

* Kai teisėsaugos kilpa ėmė veržtis, E.Benetis iš savivaldybės spėjo išeiti savo noru. Prieš tai, matyt, dėl neįvykdytų įsipareigojimų miesto vyriausiasis architektas buvo du kartus sumuštas prie savo namų.

* Po jo vyriausiaisiais architektais Palangoje padirbėjo beveik 10 žmonių – keitėsi net kas pusmetį.

* S.Bradūnas (nuotr.) Palangoje prieš 5 metus atsidūrė tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo iniciatyva. Iš skyriaus vedėjo posto išgujus vieną architektą iš Kauno, jo vietą be jokio konkurso užėmė S.Bradūnas.

Prasiskolinęs valdininkas – pažeidžiamas

* Įsiskolinusio valstybės tarnautojo reputacija STT pareigūnams kėlė įtarimų jau seniai.

* „Asmeninėse skolose paskendęs valstybės tarnautojas tampa pažeidžiamas”, – prieš 5 metus tvirtino tuometis STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus.

* Anot jo, vengimas susimokėti skolas, net bandymai apgauti valstybę apibūdina žmogų kaip asmenybę ir kelia riziką valstybės tarnyboje jam einant tokias pareigas, kurios susijusios su sprendimų priėmimu.

* Pareigūno nuomone, skolų slegiamą ir menką algos dalį gaunantį valdininką lengviau sugundyti kyšiu, juo labiau jam dirbant korupcijos požiūriu jautriame savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje.

Susiję straipsniai:

* – “Valdininko algą išsidalija antstoliai ir jo palikti vaikai

* – Architektūra – menas, kurį vartojame kasdien

* – STT į Palangą atlėkė ne pailsėti nuotraukos

* – “Architektas S. Bradūnas neteko ir vairuotojo pažymėjimo | ve.lt

Sunkūs „Norfos“ trupiniai prieštarauja fizikos dėsniams

11 Komentaras

Gauti operatyvų atsakymą į pareikštą pretenziją, ne visada džiuginantis reiškinys. Kartais tai liudija, kad atsakymas parašytas paskubomis, neįsigilinus ne tik į situaciją, bet ir gerai neapgalvojant savo atsakymo. Būtent tokia situacija, regis, susidarė ir po mano kritinio straipsniuko dėl pirkėjus apgaudinėjančios vienos Kauno „Norfos“ parduotuvės. Bet taupydamas savo ir skaitytojo laiką, toliau nebesigilinsiu į tai, ko nepasiekiu.

Žemiau perspausdinu „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus RYLIŠKIO atsakymą į mano internete paviešintą signalą, kurį Norfos atstovas kažkodėl palaikė peticija, tepridėdamas neilgą komentarą. O šiaip jau, tai kai manęs atsiprašoma, dažniausiai – atleidžiu. Ne išimtis ir šis atvejis.

Laba diena,Perskaitę Jūsų peticiją internete, Veiverių g. 142A (Kaunas) „Norfos“ prekybos centro administracija patikrino visas parduotuvėje esančias svarstykles. Visos svarstyklės veikia normaliai, nė viena nėra sugedusi.Visgi, retkarčiais pasitaiko, kad užteršus svarstykles (pvz. kai į svarstykles patenka trupiniai ar pan.), svarstyklės rodymai sutrinka.Manome, kad būtent dėl šios priežasties Jums perkant svarstyklių rodymai buvo neteisingi.Parduotuvės vadovybė pavedė atsakingiems darbuotojams atidžiau stebėti svarstyklių būklę ir jų rodymus.Atsiprašome už nepatogumus ir nemalonią situaciją.Pagarbiai,

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis

Nežinau ar įtikinamai skamba žmonėms iš šalies, bet man kelia šypseną, kai savo neteisingai rodančias svarstykles tikrina pats apskųstasis. Nes iš rašto matosi, kad pačios Veiverių g. 142A  parduotuvės administracija atliko šį patikrinimą. Manau, kad save gerbianti firma, net jei ji būtų ir labai toli, pasiųstų revizorius iš centro. O blogiausiu atveju iš kitos Kauno Norfos. Bet matyt per sudėtingai mąstau, viską, pasirodo, galima ir paprasčiau padaryti. Ką gi, ateityje būsime budresni ir mes, pirkėjai.

Tačiau negali nekelti juoko argumentas  apie trupinius.

Jei trupinys sumanytų įlįsti tarp svarstyklių lėkštės ir korpuso, jis „sukčiautų“ pirkėjo naudai, nes neleistų visu svoriu užgulti svarstyklių rodmenims įtaką darančiai lėkštei ir, to pasekoje, svarstyklės rodytų ne didesnį svorį nei iš tikro sveria prekė, o atvirkščiai – mažesnį. Tuo pasirūpino pasaulio visus procesus lemianti fizika. Tačiau kas gali žinoti, gal gi Norfa netrukus išleis alternatyviąją fiziką? Na, jei taip atsitiks, aš, neabejotinai, būsiu tarpe gausių šio vadovėlio pirkėjų. Gi įdomu…

_______________________________________

Kitos žinios apie Norfą:

1. http://nevartok.lt/4-vartojimo-paslaugos/norfa-teigia-kad-ju-darbuotoju-algos-vienos-didziausiu-tiek-neuzdirba-net-direktoriai/

2. http://verslas.delfi.lt/verslas/norfa-augino-apyvarta.d?id=58603173

p.s. 2013-01-25 d. Su malonumu pranešu, kad šio mano rašinuko kopija sudomino ir Delfi Pilietį. http://pilietis.delfi.lt/naujienos/norfos-kasoje-pirkejo-darzoves-pasunkejo-beveik-50-g.d?id=60513247&com=1

Norfa. Čia žmogumi tikima. Bet man dėl to keista…

17 Komentaras

Kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

DSCF0607

Sausio 21 d. tarsi neišskirtinė. Gal tik tuo, kad šalta neįprastai. Nors termometras rodo tik -10. Tarnybiniu reikaliuku lankausi Aleksote, tad grįžtant panorome kavos gurkšnelį išgerti. Ne taip seniai čia įsikūręs Hessburger, kava šiame taške skani ir nebrangi – 2,50 lt. O šalia ir maisto parduotuvė iš Norfų giminės. Pradžioje užsukame apsipirkti ir čia dėmesį patraukia raudonoji paprika. 8 lt/kg nėra labai pigu, net žiemą pavyksta rasti jų po 6 lt. Tačiau sumanome išsirinkti mažutę, kaip sakant „dėl kvapo“. Pavartau ją rankose ir deduosi į krepšelį. Bet tą pačią akimirką pamatau ir šalia esančias kontrolines svarstykles. Kodėl gi nepasmalsauti kiek gi ši mažutė sveria? Uždedu. Retai kada gyvenime gali papulti sveriama prekė kuri svertų lygiai. Tikrai net nepamenu tokio atvejo, bet mano paprika sveria lygiai 100 gr. Fantastika, nors kartą gamta nutarė atsižvelgti į žmogaus subjektyviai nusistatytus svorio vienetus – gramus.

Žengiame toliau. O! Kaliaropė! Mažai kas jomis domisi, bet man jos patinka. Patarkuoji ir su svogūnais bei grietine… O jei dar su paprika. Skanu bus. Pirminis smalsumas dar nenutolęs, tad pasveriu ir kaliaropę. Ji sveria daugiau, 260 gr.

Keletą minučių dar palūkuriuoju prie sviesto: estišką gal pabandyti? Retai jau bevartoju sviestą, bet vardan skrandžio pilno repertuaro kartais verta. Įsidedu. Čia pat ir dėžė su saulėgrąžų likučiais, o mano Senegalams [afrikinėms papūgoms] jos retai kada atsibosta. Susišluoju likučius ir įsimetęs į krepšį dar kažką ateinu prie kasos. Eilė ne itin didelė, gal 6-7 žmonės, nei nepastebėtai kasininkė jau brauko mūsų prekes ir skelbia „nuosprendį“ – 26 litai ir beveik tiek pat centų. Ši suma gal nei neglumintų, nes neretai tenka mokėti ir tris kart brangiau. Bet manyje visada tiksi toks vidinis ekonomistas, net, regis, neskirdamas didesnio dėmesio kainų kontrolei, ją orientaciniai primetu kažkurioje pasąmonės ląstelėje. Todėl šis niūrusis buhalteris mane čia pat „pažadina“ – „Per daug, kažkas negerai, per daug, tikrink kvitą, per daug…“ O šiai signalizacijai visada gyvenime paklūstu. Tad sumokėjęs ir atlaisvinęs taką prie kasos imu analizuoti čekutį. Pirmasis žvilgsnis kažkodėl užkliūna ne už kainos, o už svorio. Mano paprika svėrė 145 gr. … Keista! Dvejos tos pačios Norfos svarstyklės su skirtinga nuomone apie tą pačią mažutę paprikėlę… O kaip gi su ropute? Aha, ji čia jau sveria 305 gr.

Nebegaištu laiko ir grįžtu prie kasininkės. Ši jauna mergina pasitaiso akinius ir nei kiek nenustebusi man sako – „Jau po darbo valandų, tad administracijos darbuotojų nebėra. Galite pabandyti pasiaiškinti su apsauginiu“. Apsauginis stovi netoliese, prie tabako kasos, tad klausiu jo: „Sakykite, kuriomis svarstyklėmis tikėti? Esančiomis salėje ar kasos?“

Mano nuostabai, apsaugininkas, savo elgsena rodo, kad jis vos ne laukė tokio klausimo ir atsakymas jo jau paruoštas seniai: „Tikėti reikia tomis svarstyklėmis, kurios salėje. Pasakykite kasininkei, kad ji grąžintų pinigus“. Bet pats nei neina prie kasininkės, o ši užsiėmusi savo dabu – dabar eilutėje stovi jau apie 8-9 žmonės. Nemalonu stabdyti eilę, bet… ką darysi. Dar kartą paaiškinu jai, kad mano paprika dėl tokios svėrimo paklaidos, pabrango net 50-čia procentų, o apsauginis sakė grąžinti pinigus. „Gerai, – atsako kasininkė ir pasitikslina kiek ji svėrė salėje. – Reiškia 45 gr. daugiau? Aš jums grąžinsiu skirtumą.“ Išmuša naują kvitelį, paprašo pasirašyti ir ištiesia kažkiek centų…

„Bet palaukite, jei svarstyklės apsiriko ant paprikos, ko gero tas pats ir su kitomis prekėmis?“.

„Gerai, – sako kasininkė, – nuskaičiuosiu ir nuo kitų po 45 gr.“

„O iš kur Jūs žinote, kad nuskaičiuoti reikia gramais, o ne procentais?“ – pasidomiu.

„Todėl, kad jos visoms prekėms padidino svorį 45 gramais“ – ramiai paaiškina kasininkė [ir ji buvo teisi, namuose pasitikrinau svorį], išmuša dar vieną kvitelį ir paduoda man antrą saujelę pinigėlių. Gi kvitą dedasi į stalčių.

„Ne, – sakau, – man reikia turėti bent kvito kopiją. Padarykite ją man. Gal ryt atvažiuosiu pasiaiškinti su administracija…“

Šis mano pageidavimas, sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą, išgirdau, kad po „darbo valandų“ jau nėra kur kopijas padaryti, tačiau vėliau ji nuėjo… Pradžioje į vieną salės galą, vėliau perėjo į kitą. Ten užsibuvusi ne mažiau 5 min., sugrįžo su 3 nukopijuotais kvitukais. Visą tą laiką jaučiausi tarsi darantis nusikaltimą. Eilėje natūralu, žmonės skubantys, o čia viską sustabdžiau bene dešimčiai minučių.

Bet nustebino ne tik Norfos „švarus“ darbas – gi tikrai gražu, kai pasakai, kad prekė sveria beveik 50 gr. mažiau ir tavimi tiki, nepuola tikrinti. Ir pinigus mielai grąžina, tarsi būtum laimėjęs loterijoje kokius tris litus – jokių įtarimų ar nustebimų. Spėju, kad čia suveikė kvalifikuotas vadovų darbas, nes „mechanizmas“ veikė be sutrikimų. Įdomu liko tik viena – ar „išmaniosios svarstyklės“ taip veikia visą dieną, ar tik po to, kai vadovai baigia savo darbo valandas..?

Ne mažiau nustebino eilėje stovinčiųjų nulinė reakcija į tai, kad svarstyklės galimai užprogramuotos viską padidinti 50-čia gramų. Pažiūrėjau, – pas kitus sveriamų prekių buvo ir brangesnių, gal po 20 lt/kg., kas reikštų, kad jie už vieną kg. tokios prekės permokėtų po 1 lt. už kiekvieną. Ir nieko, net prie kitos kasos neperėjo. Gal tikrai jau gyvename turtingai, gal per vėlai praregėjau? Nors tas perėjimas, vargu ar būtų naudos jiems atnešęs… Jei jau vienoje kasoje svarstyklės taip rodo, ko gero tas pats būtų ir kitose… Na man sugrąžino 1,30 lt. O kiek reikėtų grąžinti visiems pirkėjams kartu paėmus? Spėju, jei taip vien po darbo valandų – jau apie tūkstantį. Nes kiti gi perka daugiau. O ir kasa ne viena. O vienam pirkėjui skiriama apie 1,5 minutės… Tai ar tikrai jau taip bloga dirbti prekyboje? Na, aišku, jei sugebi sąžinę palikti namuose…

Ir dar… kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

 Neturiu nei laiko, nei entuziazmo siuntinėti laiškus Norfos vadovybei per Lietuvos paštą. Paklausimą ar čia „fsio zakonno“ išsiųsiu tik internetu norfa@norfa.lt ir administracija@norfa.lt. Manau, kad į tai, bent jau formaliai sureaguos. Ir taip pat internetu atsiųs man atsakymą, kurį su malonumu galėsiu pridėti prie šio rašinuko.

O čia šios istorijos tęsinys: –>>> https://piktnaudziavimas.wordpress.com/2013/01/24/sunkus-norfos-trupiniai-priestarauja-fizikos-desniams/

Priedai:

  1. Įdomioji aritmetika

Prekė

Įmušta į kasą

Faktiškai įmuštas grąžinimas

Turėjo būti įmušta

Obuoliai 0,695 x 3,05 = 2,12 lt. 0,090 x 3,05 = 0,27 lt. 0,045 x 3,05 = 0,14 lt.
Paprika 0,145 x 7,99 = 1,16 lt. 0,045 x 7,9 = 0,36 lt. 0,045 x 7,99 = 0,36 lt.
Saulėgrąžos 0,920 x 6,69 = 6,15 lt. 0,045 x 6,6 = 0,30 lt. 0,045 x 6,69 = 0,30 lt.
Kaliaropė 0,305 x 8,25 = 2,52 lt. 0,045 x 8,2 = 0,37 lt. 0,045 x 8,25 = 0,37 lt.

2.  Kvitų kopijos

Norfa3 Norfa1 Norfa2

Peticija internete. Garo nuleidimo ventilis?

Parašykite komentarą

Internete pirmosios PETICIJOS atsirado senokai, net nežinau kada. Pradžioje jos man pasirodė labai patrauklus savo nuomonės išreiškimo būdas. Vėliau, gausėjant entuziastų, jos nupigo. Tada, kai jau porą metų prabėgo nuo mano pirmojo “parašo“ po internetine peticija, susimąsčiau: bet gi tai tik MŪSŲ, kaip nereikalingo garo, nuleidimo ventilis. Tikrasis garas, kuris paprastai varo savavaliautojų ir piktnaudžiautojų garvežį, paprastai cirkuliuoja kitais, ne virtualiais, o savais, paauksuotais kanalais. Dar niekas iš valdžios nieko nedarė pagal virtualią peticiją. Net tikrosios, rašytinės guli metų metais…

Šį kartą nieko naujo nerašysiu, paprasčiausiai noriu pakviesti į vieną peticiją, kurią surašė man nei negirdėta moteris. Jei ir “nesirašysite“, tai bent pasiskaitykite ir susimąstykite. Nors aš manau, kad nepuoselėjant didelių vilčių, šį kartą verta įsirašyti. Bent todėl, kad seimo atskiri veikėjai pajustų – ne visada būna giedra… Tad pradžioje spauskite

ČIA,

o vėliau Jūsų laukia dar viena nuorodėlė.

https://piktnaudziavimas.wordpress.com/dar-1/