Ar sukčiauti ir vogti skirtingos sąvokos? Apie RIMI pasitaikančią praktiką

Apgaulinga reklama

Šį kartą nerašysiu jokio straipsnio, palikdamas skaitytojui viską susivokti iš savo susirašinėjimo su „RIMI“ valdžia. Tiesa, pati šios korporacijos valdžia nei nepabandė susirašinėti. Ji tiesiog persiuntė mano raštą Kaune, Studentų gatvėje esančios krautuvėlės vadovei ir „sukis“ pati kaip sugalvosi…

Matyt reikės pabandyti ateityje įjungti į tokius „pokalbius“ ir LR prekybą kontroliuojančias organizacijas. Tik toks nelinksmas juokas ima… Vandeniu nuplauti savo nusikaltimus nori šios parduotuvės direktorė savo gėdą. O gal tai nei ne gėda? Gal tai gyvenimo norma?

P.S. lieku labai dėkingas, kad mane Rimi vertina kaip aukšto lygio poliglotą ir pastabas [ATTENTION] man rašo angliškai

 

	Отправитель письма запросил подтверждение о прочтении. Pareiškimas Šiandiena, 2016-09-03 d. apsilankėme jūsų parduotuvėje Kaune, Studentų g. 19. Pamatę didelę reklamą, kad negazuotas mineralinis vanduo 1,5 ltr. kainuoja gerokai pigiau, t.y. 0,41 €, nutarėme paimti jo visą bloką, t.y. 6 butelius. Tačiau sumokėjus ir jau važiuojant namo, susimąstėme ar tikrai pritaikyta ta nuolaida. Peržiūrėję kvitą įsitikinome, kad jis kainavo pilna kaina, po 0,58 €. Grįžome pasižiūrėti, gal gi apsirikome, gal ten parašyta, kad akcija galioja gazuotam vandeniui. Tačiau ne – užrašas skelbė, kad akcija taikoma negazuotam. Ir tik vėliau, išsamiai studijuodami visą reklamą, pastebėjome smulkiomis raidėmis parašytą datą – “Akcija galioja iki rugpjūčio 30 d.“ Taigi kasa paskaičiavo teisingai, tačiau kam salėje buvo paliktas apgaudinėjantis užrašas? Akivaizdu, kad pranešimo paskirtis buvo apgauti žmones. Nesuokiama kaip galima net 5 dienas laikyti reklamą, kurios terminas yra pasibaigęs. Tai užslėpta apgaulė. O kokia Jūsų nuomonė? Į tokius pirkėjų pastebėjimus reaguojate tradiciškai? “Apgailestaujame“, “atsiprašome“ ar gal kokią nors kompensaciją taikote? Ačiū už būsimą atsakymą. Romualdas
	Понедельник, 5 сентября 2016, 12:25 +03:00 от Roma Zickeviciene <Roma.Zickeviciene@rimibaltic.com>: Laba diena, dėkojame  už Jūsų pastebėjimus ir sugaištą asmeninį laiką tam kad ši žinutė pasiektų mus. Vertiname savo klientus, visada atkreipiame dėmesį į savo klientų komentarus, pastabas, skundus, nes tai mums leidžia tobulėti. Norime Jus patikinti, kad ši klaida nėra tyčinė ir ją lėmė žmogiškasis faktorius. Atsiprašome už patirtus nepatogumus mūsų prekybos centre. Norime Jus pakviesti, Jums patogiu metu, į mūsų prekybos centrą, kur grąžinsime Jums permokėtą sumą ir kompensuosime patirtus nuostolius: padovanosime pakuotę to paties mineralinio vandens.  Pagarbiai, SM Studentų MHM Savanorių Direktorė Roma Žičkevičienė tel 868391906 ATTENTION: This e-mail may contain confidential information that is intended solely for the addressee. If you are not the intended recipient, you should delete this message and are hereby notified that any disclosure, copying, or distribution of this message, or the taking of any action based on it, is strictly prohibited.
	Вчера, 19:17 3 файла Nesu tikras, kad Jūs pati asmeniškai tikite tuo, ką sakote, tačiau aš, tuo, “kad ši klaida nėra tyčinė ir ją lėmė žmogiškasis faktorius“, atleiskite, netikiu. Greičiau kilo įtarimas, kad jūs savo prekiautojams gal mokate kokius nors paskatinimus už realizacijos apimtis. Ir tai yra ne atsitiktinai. Dar tą pačią dieną, kai mes sugrįžome ir pamatėme tą smulkiu šriftu padarytą įrašą, jog akcija tęsėsi tik iki rugpjūčio 30 d., mes, siekdami, kad nebebūtų apgaudinėjami kiti pirkėjai, nuėmėme tą lentelę ir užkėlme ją ant lentynos viršaus. Vakar intuicija sakė, kad apgaulė tęsiasi, juk sekmadienis, didelė tikimybė, kad kontroliuojančių organizacijų darbuotojai išvykę kur nors prie vandens, todėl paaukojome dar dalį savo laisvalaikio ir atvažiavome į Jūsų parduotuvę… Nuojauta neapvylė, tik šį kartą turėjome pasiėmę fotoaparatą… Lentelė, padėta ant lentynos viršaus, jūsų darbuotojų buvo surasta ir vėl pritvirtinta šalia mineralinio vandens. O jūsų nuomone, gerb. direktore, ir čia žmogiškoji klaida? Tai kada būna tyčinė, sąmoninga klaida? Nuotraukas prisegu… —– Geros dienos

 

 

 

 

 

 

Sunkūs „Norfos“ trupiniai prieštarauja fizikos dėsniams

Gauti operatyvų atsakymą į pareikštą pretenziją, ne visada džiuginantis reiškinys. Kartais tai liudija, kad atsakymas parašytas paskubomis, neįsigilinus ne tik į situaciją, bet ir gerai neapgalvojant savo atsakymo. Būtent tokia situacija, regis, susidarė ir po mano kritinio straipsniuko dėl pirkėjus apgaudinėjančios vienos Kauno „Norfos“ parduotuvės. Bet taupydamas savo ir skaitytojo laiką, toliau nebesigilinsiu į tai, ko nepasiekiu.

Žemiau perspausdinu „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus RYLIŠKIO atsakymą į mano internete paviešintą signalą, kurį Norfos atstovas kažkodėl palaikė peticija, tepridėdamas neilgą komentarą. O šiaip jau, tai kai manęs atsiprašoma, dažniausiai – atleidžiu. Ne išimtis ir šis atvejis.

Laba diena,Perskaitę Jūsų peticiją internete, Veiverių g. 142A (Kaunas) „Norfos“ prekybos centro administracija patikrino visas parduotuvėje esančias svarstykles. Visos svarstyklės veikia normaliai, nė viena nėra sugedusi.Visgi, retkarčiais pasitaiko, kad užteršus svarstykles (pvz. kai į svarstykles patenka trupiniai ar pan.), svarstyklės rodymai sutrinka.Manome, kad būtent dėl šios priežasties Jums perkant svarstyklių rodymai buvo neteisingi.Parduotuvės vadovybė pavedė atsakingiems darbuotojams atidžiau stebėti svarstyklių būklę ir jų rodymus.Atsiprašome už nepatogumus ir nemalonią situaciją.Pagarbiai, „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis

Nežinau ar įtikinamai skamba žmonėms iš šalies, bet man kelia šypseną, kai savo neteisingai rodančias svarstykles tikrina pats apskųstasis. Nes iš rašto matosi, kad pačios Veiverių g. 142A  parduotuvės administracija atliko šį patikrinimą. Manau, kad save gerbianti firma, net jei ji būtų ir labai toli, pasiųstų revizorius iš centro. O blogiausiu atveju iš kitos Kauno Norfos. Bet matyt per sudėtingai mąstau, viską, pasirodo, galima ir paprasčiau padaryti. Ką gi, ateityje būsime budresni ir mes, pirkėjai.

Tačiau negali nekelti juoko argumentas  apie trupinius.

Jei trupinys sumanytų įlįsti tarp svarstyklių lėkštės ir korpuso, jis „sukčiautų“ pirkėjo naudai, nes neleistų visu svoriu užgulti svarstyklių rodmenims įtaką darančiai lėkštei ir, to pasekoje, svarstyklės rodytų ne didesnį svorį nei iš tikro sveria prekė, o atvirkščiai – mažesnį. Tuo pasirūpino pasaulio visus procesus lemianti fizika. Tačiau kas gali žinoti, gal gi Norfa netrukus išleis alternatyviąją fiziką? Na, jei taip atsitiks, aš, neabejotinai, būsiu tarpe gausių šio vadovėlio pirkėjų. Gi įdomu…

_______________________________________

Kitos žinios apie Norfą:

1. http://nevartok.lt/4-vartojimo-paslaugos/norfa-teigia-kad-ju-darbuotoju-algos-vienos-didziausiu-tiek-neuzdirba-net-direktoriai/

2. http://verslas.delfi.lt/verslas/norfa-augino-apyvarta.d?id=58603173

p.s. 2013-01-25 d. Su malonumu pranešu, kad šio mano rašinuko kopija sudomino ir Delfi Pilietį. http://pilietis.delfi.lt/naujienos/norfos-kasoje-pirkejo-darzoves-pasunkejo-beveik-50-g.d?id=60513247&com=1

Norfa. Čia žmogumi tikima. Bet man dėl to keista…

Kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

Sausio 21 d. tarsi neišskirtinė. Gal tik tuo, kad šalta neįprastai. Nors termometras rodo tik -10. Tarnybiniu reikaliuku lankausi Aleksote, tad grįžtant panorome kavos gurkšnelį išgerti. Ne taip seniai čia įsikūręs Hessburger, kava šiame taške skani ir nebrangi – 2,50 lt. O šalia ir maisto parduotuvė iš Norfų giminės. Pradžioje užsukame apsipirkti ir čia dėmesį patraukia raudonoji paprika. 8 lt/kg nėra labai pigu, net žiemą pavyksta rasti jų po 6 lt. Tačiau sumanome išsirinkti mažutę, kaip sakant „dėl kvapo“. Pavartau ją rankose ir deduosi į krepšelį. Bet tą pačią akimirką pamatau ir šalia esančias kontrolines svarstykles. Kodėl gi nepasmalsauti kiek gi ši mažutė sveria? Uždedu. Retai kada gyvenime gali papulti sveriama prekė kuri svertų lygiai. Tikrai net nepamenu tokio atvejo, bet mano paprika sveria lygiai 100 gr. Fantastika, nors kartą gamta nutarė atsižvelgti į žmogaus subjektyviai nusistatytus svorio vienetus – gramus.

Žengiame toliau. O! Kaliaropė! Mažai kas jomis domisi, bet man jos patinka. Patarkuoji ir su svogūnais bei grietine… O jei dar su paprika. Skanu bus. Pirminis smalsumas dar nenutolęs, tad pasveriu ir kaliaropę. Ji sveria daugiau, 260 gr.

Keletą minučių dar palūkuriuoju prie sviesto: estišką gal pabandyti? Retai jau bevartoju sviestą, bet vardan skrandžio pilno repertuaro kartais verta. Įsidedu. Čia pat ir dėžė su saulėgrąžų likučiais, o mano Senegalams [afrikinėms papūgoms] jos retai kada atsibosta. Susišluoju likučius ir įsimetęs į krepšį dar kažką ateinu prie kasos. Eilė ne itin didelė, gal 6-7 žmonės, nei nepastebėtai kasininkė jau brauko mūsų prekes ir skelbia „nuosprendį“ – 26 litai ir beveik tiek pat centų. Ši suma gal nei neglumintų, nes neretai tenka mokėti ir tris kart brangiau. Bet manyje visada tiksi toks vidinis ekonomistas, net, regis, neskirdamas didesnio dėmesio kainų kontrolei, ją orientaciniai primetu kažkurioje pasąmonės ląstelėje. Todėl šis niūrusis buhalteris mane čia pat „pažadina“ – „Per daug, kažkas negerai, per daug, tikrink kvitą, per daug…“ O šiai signalizacijai visada gyvenime paklūstu. Tad sumokėjęs ir atlaisvinęs taką prie kasos imu analizuoti čekutį. Pirmasis žvilgsnis kažkodėl užkliūna ne už kainos, o už svorio. Mano paprika svėrė 145 gr. … Keista! Dvejos tos pačios Norfos svarstyklės su skirtinga nuomone apie tą pačią mažutę paprikėlę… O kaip gi su ropute? Aha, ji čia jau sveria 305 gr.

Nebegaištu laiko ir grįžtu prie kasininkės. Ši jauna mergina pasitaiso akinius ir nei kiek nenustebusi man sako – „Jau po darbo valandų, tad administracijos darbuotojų nebėra. Galite pabandyti pasiaiškinti su apsauginiu“. Apsauginis stovi netoliese, prie tabako kasos, tad klausiu jo: „Sakykite, kuriomis svarstyklėmis tikėti? Esančiomis salėje ar kasos?“

Mano nuostabai, apsaugininkas, savo elgsena rodo, kad jis vos ne laukė tokio klausimo ir atsakymas jo jau paruoštas seniai: „Tikėti reikia tomis svarstyklėmis, kurios salėje. Pasakykite kasininkei, kad ji grąžintų pinigus“. Bet pats nei neina prie kasininkės, o ši užsiėmusi savo dabu – dabar eilutėje stovi jau apie 8-9 žmonės. Nemalonu stabdyti eilę, bet… ką darysi. Dar kartą paaiškinu jai, kad mano paprika dėl tokios svėrimo paklaidos, pabrango net 50-čia procentų, o apsauginis sakė grąžinti pinigus. „Gerai, – atsako kasininkė ir pasitikslina kiek ji svėrė salėje. – Reiškia 45 gr. daugiau? Aš jums grąžinsiu skirtumą.“ Išmuša naują kvitelį, paprašo pasirašyti ir ištiesia kažkiek centų…

„Bet palaukite, jei svarstyklės apsiriko ant paprikos, ko gero tas pats ir su kitomis prekėmis?“.

„Gerai, – sako kasininkė, – nuskaičiuosiu ir nuo kitų po 45 gr.“

„O iš kur Jūs žinote, kad nuskaičiuoti reikia gramais, o ne procentais?“ – pasidomiu.

„Todėl, kad jos visoms prekėms padidino svorį 45 gramais“ – ramiai paaiškina kasininkė [ir ji buvo teisi, namuose pasitikrinau svorį], išmuša dar vieną kvitelį ir paduoda man antrą saujelę pinigėlių. Gi kvitą dedasi į stalčių.

„Ne, – sakau, – man reikia turėti bent kvito kopiją. Padarykite ją man. Gal ryt atvažiuosiu pasiaiškinti su administracija…“

Šis mano pageidavimas, sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą, išgirdau, kad po „darbo valandų“ jau nėra kur kopijas padaryti, tačiau vėliau ji nuėjo… Pradžioje į vieną salės galą, vėliau perėjo į kitą. Ten užsibuvusi ne mažiau 5 min., sugrįžo su 3 nukopijuotais kvitukais. Visą tą laiką jaučiausi tarsi darantis nusikaltimą. Eilėje natūralu, žmonės skubantys, o čia viską sustabdžiau bene dešimčiai minučių.

Bet nustebino ne tik Norfos „švarus“ darbas – gi tikrai gražu, kai pasakai, kad prekė sveria beveik 50 gr. mažiau ir tavimi tiki, nepuola tikrinti. Ir pinigus mielai grąžina, tarsi būtum laimėjęs loterijoje kokius tris litus – jokių įtarimų ar nustebimų. Spėju, kad čia suveikė kvalifikuotas vadovų darbas, nes „mechanizmas“ veikė be sutrikimų. Įdomu liko tik viena – ar „išmaniosios svarstyklės“ taip veikia visą dieną, ar tik po to, kai vadovai baigia savo darbo valandas..?

Ne mažiau nustebino eilėje stovinčiųjų nulinė reakcija į tai, kad svarstyklės galimai užprogramuotos viską padidinti 50-čia gramų. Pažiūrėjau, – pas kitus sveriamų prekių buvo ir brangesnių, gal po 20 lt/kg., kas reikštų, kad jie už vieną kg. tokios prekės permokėtų po 1 lt. už kiekvieną. Ir nieko, net prie kitos kasos neperėjo. Gal tikrai jau gyvename turtingai, gal per vėlai praregėjau? Nors tas perėjimas, vargu ar būtų naudos jiems atnešęs… Jei jau vienoje kasoje svarstyklės taip rodo, ko gero tas pats būtų ir kitose… Na man sugrąžino 1,30 lt. O kiek reikėtų grąžinti visiems pirkėjams kartu paėmus? Spėju, jei taip vien po darbo valandų – jau apie tūkstantį. Nes kiti gi perka daugiau. O ir kasa ne viena. O vienam pirkėjui skiriama apie 1,5 minutės… Tai ar tikrai jau taip bloga dirbti prekyboje? Na, aišku, jei sugebi sąžinę palikti namuose…

Ir dar… kartais gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš mūsų. Prieš savaitę laiko, žinomo visuomenės atstovo Artūro RAČO mintraštyje gana aktyviai stojau ginti Norfos, kaip šiokio tokio šviesulio Lietuvos prekyboje, o va, netruko ateiti laikas, kai tai turėjau jau ir atšaukti. Teisi gi mūsų tauta savo patarlėje „Negirk dienos be vakaro“.

 Neturiu nei laiko, nei entuziazmo siuntinėti laiškus Norfos vadovybei per Lietuvos paštą. Paklausimą ar čia „fsio zakonno“ išsiųsiu tik internetu norfa@norfa.lt ir administracija@norfa.lt. Manau, kad į tai, bent jau formaliai sureaguos. Ir taip pat internetu atsiųs man atsakymą, kurį su malonumu galėsiu pridėti prie šio rašinuko.

O čia šios istorijos tęsinys: –>>> https://piktnaudziavimas.wordpress.com/2013/01/24/sunkus-norfos-trupiniai-priestarauja-fizikos-desniams/

Priedai:

1. Įdomioji aritmetika

Prekė	Įmušta į kasą	Faktiškai įmuštas grąžinimas	Turėjo būti įmušta
Obuoliai	0,695 x 3,05 = 2,12 lt.	0,090 x 3,05 = 0,27 lt.	0,045 x 3,05 = 0,14 lt.
Paprika	0,145 x 7,99 = 1,16 lt.	0,045 x 7,9 = 0,36 lt.	0,045 x 7,99 = 0,36 lt.
Saulėgrąžos	0,920 x 6,69 = 6,15 lt.	0,045 x 6,6 = 0,30 lt.	0,045 x 6,69 = 0,30 lt.
Kaliaropė	0,305 x 8,25 = 2,52 lt.	0,045 x 8,2 = 0,37 lt.	0,045 x 8,25 = 0,37 lt.

2.  Kvitų kopijos

Strasbūras: A.Lydekos informacija, kuri nebūtinai tiksli

Šis straipsniukas skolintas iš alfa.lt ir yra patrumpintas

Manau, nebūtinai reikia tikėti viskuo kas čia surašyta, tačiau šiaip jau – jis įdomus ir, gal būt, naudingas žmonėms, norintiems ginti savo teises…

Savo komentarus įterpiu į tarpus mėlyna spalva.

 

Lietuvos teismuose žmonės neišnaudoja visų gynybos galimybių – tai specialistai patvirtino Seime vykstančioje konferencijoje „Teisė į teisingą teismą: Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos jurisprudencija“. Ji surengta kaip įvadas į Europos Tarybos švietimo programą Lietuvos teisinei bendruomenei.

… Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka teigė, kad nuo 2000 metų iki šios dienos Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra priėmęs 77 sprendimus bylose, susijusiose su Lietuva. Iš jų 66 atvejais nustatyta, kad buvo pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

„Lietuva šiuo klausimu yra geresnėje situacijoje nei daugelis Europos valstybių. Tiesa, mes turime silpnų vietų – Lietuvoje bylų nagrinėjimas galėtų būti spartesnis, ypač visuomenėje didelį atgarsį sukėlusiose bylose. Būtina įgyvendinti subsidiarumo principą ir pirmiausia užtikrinti maksimalią žmogaus teisių gynybą mūsų nacionaliniuose teismuose tiesiogiai taikant Konvenciją“, – teigė A. Lydeka.

Statistika rodo, kad iš viso EŽTT atmeta 95 proc. skundų prieš Lietuvą – teismas Strasbūre nagrinėjo 5 proc. visų siųstų peticijų. Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotoja daktarė Liudvika Meškauskaitė teigė, kad žmonės, besikreipiantys į EŽTT, dažnai neišnaudoja visų teisinės gynybos priemonių Lietuvoje. Būtent dėl šios priežasties Strasbūro teismas atmeta didelę dalį skundų.

Šioje vietoje, manau, tikrai būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ne pats Strasbūro teismas yra toks jau beviltiškas, bet paprasčiausiai daugelis tautiečių, iš nežinojimo, kreipėsi į EŽTT tada, kai to daryti paprasčiausiai negalėjo. Ir šie skaičiai anaiptol neparodo, kad mes, lietuviai, šiame teisme turime mažai šancų. reikia tik praeiti visą teismų golgotą, o po to, laimėti bylą Strasbūre atsiras pakankamai daug galimybių

„Tokia situacija susiklosto dėl kelių priežasčių. Kai kada tai nulemia paprasčiausia teisės žinių stoka, neišmanymas – pavyzdžiui, pamirštama, kad net nesant atskiro įstatymo, visuomet galima remtis šalies Konstitucija ar tarptautine Konvencija. Žinoma, kai kada žmonės tiesiai į Strasbūrą kreipiasi ir dėl nepasitikėjimo Lietuvos teisine sistema“, – sakė L. Meškauskaitė.

Šilutės naujienų Gintarė PLUNGIENĖ skelbia: “Dėl žemės kovos Strasbūre“

Ketvirtadienis, 2012 m. vasario 02 d.

Jau nieko nebestebina faktas, kad teisinėje ir demokratinėje valstybėje dar pasitaiko atvejų, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas paprasčiausiai yra ignoruojamas.

Tuo įsitikino ir dėl gabalo žemės jau dešimtį metų kovojanti ir po teismus vaikštanti Gardamo seniūnijos Bartininkų kaimo gyventoja Barbora Sūdienė. Kantrybės netekusi moteris teisybę tikisi surasti Strasbūro teisme, kur jau priimti nagrinėjimui jos bylos prieš Lietuvą dokumentai.

Moteris Strasbūre esančiam Europos žmogaus teisių teismui apskundė Lietuvos valstybę, kad ji nevykdo teismo sprendimo sugrąžinti jai priklausančią dalį žemės.

Neteko teisėtai grąžintų žemių

Virginija Kavoliūnienė, atstovaujanti savo mamai B.Sūdienei, rodė šūsnis dokumentų ir pasakojo, kad bėdos prasidėjo dar tada, kai mama atgavo tėvų turėtą žemę. Vykdant 2003 m. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymą, 6,90 ha atkeltinės žemės sklypas B.Sūdienei buvo suprojektuotas netoli namų, Bartininkų kaime.

Vėliau šis sprendimas buvo panaikintas, motyvuojant tuo, kad pamatuotas sklypas įsiterpė į kaimynui A.S. skirtą žemės sklypą.

Bartininkų gyventoja įsitikinusi, kad tai buvo padaryta neteisėtai, nes, jos žiniomis, rengiant Ramučių kadastro vietovės žemėtvarkos reformos projektą, jokios žemės kaimynas minimoje teritorijoje neturėjo ir ja nesinaudojo. O plane toks sklypas, kokį jis turi šiandien, išvis nebuvo pažymėtas.

Teismo sprendimas žemėtvarkai – nė motais

B.Sūdienės kaimyno teigimu, žemėse, į kurias įeina ir ginčytinas 0,80 ha sklypelis, šeima darbavosi ir ganė gyvulius nuo pat 1991 metų. Paskelbus 1992 m. Žemės reformos įstatymą, atsirado galimybė įsiteisinti trihektarius, skirtus asmeniniam ūkiui plėtoti.

“Trihektarį dengėme mano tėviškėje turėta nuosava žeme ir ramiai laukėme dirbamos žemės įteisinimo. Tačiau 2003 m. sužinojome, kad dalis jos suprojektuota B.Sūdienei“, – pasakojo vyras.

Kaimynai pradėjo ginčus ir įsuko teismų maratoną.

“Neteisingas buvo pats pirmasis teismas, kurį inicijavo A.S.“, – įsitikinusi V.Kavoliūnienė.

2004 m. Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad ne A.S. įsibrovė į B.Sūdienės sklypą, o B.Sūdienė įsiterpė į kaimynams skirtą ir naudotą asmeninio ūkio žemę.

Tokį sprendimą B.Sūdienė galėjo skųsti, tačiau rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistai moterį įtikino, kad žemė jai bus grąžinta kitoje vietoje ir ginčas bus išspręstas taikiai. Tačiau žemėtvarkininkai savo pažadus pamiršo.

Moteriai pačiai teko kreiptis į teismą. 2006 metais KlAAT [Klaipėdos apygardos administracinis teismas] pripažino, kad B.Sūdienė turi teisę atgauti 0,80 ha žemės sklypą ir įpareigojo Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių žemę jai grąžinti.

Tačiau teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas.

“Valdžios institucijos penkerius metus nevykdė teismo sprendimo ir nuosavybės nei toje pačioje, nei kitoje vietoje neatkūrė. Negana to, 2009 m. Klaipėdos apygardos teismas, o 2010 m. ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vėl paliko galioti sprendimus, kuriais ginčijama žemė atiduodama A.S.“, – sakė B.Sūdienei teismuose atstovaujantis advokatas Rimvydas Kairys.

Tikisi teisingumo iš Strasbūro

Nuosavybės teise atkurtos žemės gabalėlio netekusi ir teismo sprendimo nevykdymu pasipiktinusi Šilutės r. gyventoja Europos Žmogaus Teisių Teismo prašo suteikti jai pagrindą dar kartą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą.

Moteris sieks, kad administracinės bylos procesas būtų atnaujintas, o Lietuvos valstybė įpareigota vykdyti 2006 m. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą. Juo buvo aiškiai nurodyta suprojektuoti, pamatuoti ir atkurti 0,80 ha dydžio kitam asmeniui primatuotas žemes.

B.Sūdienė Strasbūro teismo taip pat prašo, kad Valstybė jai atlygintų advokato atstovavimo išlaidas ir padarytą neturtinę žalą.

Komentuoja advokatas Rimantas Kairys: Strasbūro teismas yra tarptautinė institucija, kuri nagrinėja skundus žmonių, teigiančių, kad valstybės institucijos pažeidė jų teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konvencija yra tarptautinė sutartis, kuria didesnė dalis Europos valstybių susitarė užtikrinti esmines žmogaus teises. Šios teisės yra išdėstytos pačioje Konvencijoje, o taip pat ją papildančiuose protokoluose. Konvencijos tekstą galite surasti Teisingumo ministerijos interneto puslapyje. Strasbūro teismas gali nagrinėti pareiškimus tik dėl Konvencijoje ir jos protokoluose nurodytų vienos ar kelių teisių pažeidimų. Konvencija garantuoja šias žmogaus teises ir laisves: – Teisę į gyvybę; – Kankinimų draudimą; – Vergovės ir priverstinio darbo draudimą; – Teisę į laisvę ir asmens neliečiamumą; – Teisę į teisingą teisminį nagrinėjimą; – Bausmę tik įstatymo pagrindu; – Teisę gerbiančią privatų ir šeimyninį gyvenimą; – Minties, sąžinės ir religijos laisvę; – Nuomonės reiškimo laisvę; – Susirinkimų ir sąjungų laisvę; – Teisę į šeimos sukūrimą ir sutuoktinių lygybę; – Teisę į efektyvią teisminę gynybą; – Diskriminacijos draudimą; – Teisę į išsilavinimą; – Teisę į laisvus rinkimus; – Judėjimo laisvę ir teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą; – Piliečio teisę palikti šalį ir grįžti į ją; – Užsieniečių išsiuntimo draudimą. …Strasbūro teismas konstatuoja, ar valstybė pažeidė ar nepažeidė piliečių teises, įtvirtintas Europos Žmogaus teisių Konvencijoje. Teismas nagrinėja tik tuos pažeidimus, kurie padaryti po Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje ir priima skundą tik tuo atveju, jei jis atitinka kelias formalias sąlygas: – yra išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės; – nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo nėra praėję 6 mėnesiai; – analogiško skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija; – skundas nėra anonimiškas. Teismui skųstis galima tik dėl valstybės institucijų, pvz., Seimo, Vyriausybės, teismų ar pan., veiksmų. Į Strasbūro teismą galite kreiptis, jei manote, kad esate asmeniškai ir tiesiogiai nukentėjęs nuo vienos ar keleto Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo, kurį padarė Lietuvos valstybė. Dėl pagalbos ir konsultacijos kreiptis tel. 8686-44879 arba į padėjėją Sigitą Stukaitę, tel. 8610-17009.

Panašūs str.: “Kaimynas patikslina „žemės karo“ aplinkybes“

R.Matelio viešas laiškas Premjerui Andriui KUBILIUI

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vadovui,

Premjerui Andriui KUBILIUI

Gedimino pr. 11, Vilnius,

01103 mptarnyba@lrv.lt

2012 m. balandžio 22 d.

Romualdo MATELIO,

Xxxxxxxx g. xx-xx Kaune,

XXXXX, reromaka@mail.ru

VIEŠAS PAREIŠKIMAS – PRAŠYMAS

Ponas Premjere. Jūsų vadovavimo laike, nors ryškesnių poslinkių žemės nuosavybės atstatymo piliečiams klausimais, kurių nuosavybė okupacijos metais buvo neteisėtai nusavinta, tarsi ir nepasijuto, tačiau kai kurių „judesių“ atlikta. Ir, deja, man pavyko patirti ne tuos, kurie džiugintų, o priešingai: Jūsų vadovaujamų ministerijų kai kurie priimti nutarimai ir kitokie norminiai dokumentai leido pastebėti, kad jie ne tik, kad savo esme nenukreipti teisingumo atstatymo linkme, bet ir padaryti pažeidžiant LR Konstituciją ir galiojančius įstatymus.

Kadangi iš asmeninės praktikos žinau, kad nesate  mėgėjas pats atsakinėti į Jums adresuotus paklausimus, o persiunčiate juos į ministerijas, o iš viešųjų informacijos šaltinių jau tapo visuotinai žinoma, kad Jūsų nuomonė ne visada sutampa su ministrų nuomone, šio rašto pradžioje noriu išreikšti prašymą, kad į šį mano paklausimą atsakytumėte asmeniškai: gal gi Jūsų asmeninis požiūris į nuosavybės atstatymą netikėtai sutaps su manuoju, o tai man būtų didelis palengvinimas mano be galo nelengvoje kovoje už teisingą nuosavybės į mano tėvų turėtas žemes atstatymą. Be to – kas svarbiausia – šiame rašte kalbėsiu apie dokumentus, kuriuos yra išleidusi vyriausybė, o ne atskiros ministerijos.

Nors savęs nelaikau naiviu, vis tik pabandysiu paprašyti ir rasti galimybę priimti mane asmeniškai, nes mano nuosavybės atstatymo problema itin didelė ir akivaizdi, be to ji susijusi net su trimis Lietuvos regionais.

Norėdamas, kad galima būtų sklandžiau viską išdėstyti ir šiuo laišku stengdamasis itin neišsiplėtoti, pateiksiu tik du klausimus ir juos išdėstysiu dviemis atskiromis dalimis.

I dalis. Apie lygiaverčių sklypų suteikimą Kauno mieste

Visą vilties į būsimą teisingą nuosavybės atstatymą laikotarpį Kauno miestui galiojo žemiau esanti nuostata:

„Kauno mieste naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, dydis“

 

Vietovės pavadinimas	Naujų žemės sklypų miestuose dydžiai, hektarais
	Numatoma perduoti individualiai statybai	Numatoma perduoti sodams, daržams ir kitoms panašioms reikmėms
Kaunas:centrinėje miesto dalyjeteritorijose su išplėtota infrastruktūra teritorijose su neišplėtota infrastruktūra kitose teritorijose	0,04Nuo 0,04 ir ne didesnį kaip 0,06 Nuo 0,06 ir ne didesnį kaip 0,12 Nuo 0,12 ir ne didesnį kaip 0,2 [ha]	Nenumatyta

Šie duomenys yra datuojami nuo 2000-10-09 ir yra paimti iš LR Seimo tinklapio, kur nurodoma, kad tokia nutarimo redakcija nustojo galioti tik 2007-06-06. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=111166&p_query=&p_tr2=2  Tačiau iš tikro nenustojo, nes  jau kitame – http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=298806&p_query=&p_tr2=2 puslapyje rašoma, jog Kaune tokios pačios normos išliko ir toliau, iki 2010-04-08.

Kas aktualaus šiose lentelėse? Ogi tai, kad kauniečiams, o tame tarpe ir man, mano jau mirusios Mamos asmenyje, buvo pažadėta skirti naujus sklypus „kitose teritorijose“ iki 20 arų ploto dydžio. Ir štai nuo 2010-04-08 d. ši eilutė paslaptingai dingo. Gal būt todėl, kad jau reikalingi asmenys suspėjo pasinaudoti ir atsiimti kompensacinį sklypą, o likusiesiems juos suteikti nebūtina? Ko gero… tačiau aš įsitikinęs, kad taip Jūsų vadovaujama Vyriausybė pažeidė vieną pagrindinių konstitucinių principų – būti visiems vienodai teisinga.

Kad man buvo numatyta skirti žemės pagal šį punktą, liudija ir daugybiniai Žemės ūkio ministerijos, NŽT ir Kauno žemėtvarkos raštai ir tas faktas, kad man buvo pateiktas vienas siūlymas pasirinkti žemės sklypą, tačiau jie buvo nesuvokiamai beverčiai, todėl aš pasinaudojau teisine galimybe laukti sekančio, o jei reikės ir dar sekančio siūlymo. Nes mano turėta žemė yra viena brangiausių Kaune ir Lietuvoje. O tokią galimybę man suteikė galiojantis įstatymas.

Kodėl tvirtinu, kad veiksmai, kuriuos atliko Vyriausybė, netikėtai išimdama įrašą apie Kaune „kitose teritorijose“ skirtiną sklypą iki 20 arų, yra neteisingi ir neteisėti?

Visų pirma todėl, kad Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymo[1997 m. liepos 1  d. Nr. VIII-359] 5 straipsnio 3 punktas nurodo, kad: „Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste  tvirtina Vyriausybė miesto, rajono   savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha <…>, Kaune, <…>“.

Mano paryškintos dvi vietos: pirma – Vyriausybė dydį TVIRTINA. Tas patvirtinimas jau įvykęs seniai, jo niekas neginčijo. Gi pastarieji [2010 m.] Jūsų vadovaujamos vyriausybės veiksmai teisiškai reiškė ne tvirtinimą, o PAKEITIMĄ. O to daryti, kaip matome, įstatymas galimybės nenumatė, todėl laikytina, kad Vyriausybė priėmė sprendimą, nenumatytą Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatyme.

Ir antra… Net jei praleisti pro pirštus sąvokų „Tvirtinti“ ir „Keisti“ neadekvačias prasmes, čia pat nurodyta, kad toks veiksmas gali būti atliktas tik savivaldybės siūlymu. Norėdamas sužinoti ar Kauno m. savivaldybė iš tikrųjų pateikė Vyriausybei nesąžiningą ir neteisingą, eilėje sklypo laukiančių piliečių atžvilgiu siūlymą sumažinti sklypų dydį, aš oficialiu raštu kreipiausi į dabartinį [ir praeitos kadencijos] Kauno miesto merą Andrių Kupčinską [spausti ČIA], klausdamas kada, kieno iniciatyva ir kodėl pateiktas toks diskriminacinis siūlymas vyriausybei ir kas pavardžiui balsavo už tokio dokumento priėmimą. Ir netrukus sulaukiau atsakymo, kad Kauno savivaldybė niekada nesikreipė į LRV dėl sklypų Kaune sumažinimo! [spausti ČIA].

Iš to seka išvada, kad LR vyriausybė žemės plotų dydžius sumažino savo iniciatyva, be savivaldos institucijos ir siūlymo, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymą. Esu įsitikinęs, kad tai pripažindama, Vyriausybė turi nedelsiant atitaisyti šią klaidą. Viliuosi, kad Jūsų sąžinė, o ir galimai artėjantys rinkimai, kas paprastai būna tam gera paskata, neleis Jums nueiti seniai pamėgtu keliu, t.y. laukti Teismų išaiškinimo šiais klausimais, nes situacija aiški ir be teismo įsikišimo.

Šiuo klausimu tarsi jau ir išsakiau viską, tačiau negaliu neišsakyti kelių sakinių apie moralines tokio veiksmo pasekmės. Po to, kai iš LRV nutarimo teksto netikėtai dingo „kitų teritorijų“ žemė ir Nacionalinė žemės tarnyba išplatino raštus tiems, kam tokiu būdu paprasčiausiai dingo galimybė gauti taip ilgai lauktą sklypą, aš dar kartą peržvelgiau kauniečių, jau dvidešimt ir daugiau metų eilėje laukiančių teisingumo atstatymo, sąrašą. Jis sutrumpėjo apie 500 žmonių. Ką tai reiškia, Premjere? Ogi tai, kad šis normų pakeitimas sulaužė didelio skaičiaus žmonių likimus. Taip, likimus, aš neapsirinku tai teigdamas, nes netekus tikėjimo savo valstybe, žmogus nebetenka ir tikėjimo šviesia savo ateitimi. Jis nebetenka tikėjimo, kad korupcija, o šiuo atveju jos atmaina – kyšininkavimas [ką kiekvienas galėjo padaryti anksčiau ir likti be problemų], yra blogis. Jis paprasčiausiai gal net pasijunta nebeturintis Tėvynės. Ir ar gali būti kitaip, kai teisingumo atstatymo laukėme >20 metų, žinome, kad daugeliui Lietuvos gyventojų, tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo suteikti „kompensaciniai“ sklypai, o likusiems nebeduodama nieko?

II dalis. Apie TEISINGĄ ATLYGINIMĄ už žemę, kai jos grąžinti natūra nebeįmanoma

Įkainiai, kuriuos atlyginant pinigais [arba vertybiniais popieriais, kurių, kaip teigia Turto fondas, atsakydamas į mano paklausimą, nebėra] už nebeįmanomą grąžinti žemę yra nustačiusi Vyriausybė, yra akivaizdi APGAULĖ! Lietuvos piliečių apgaulė. Kad nebūtų galimybės mane suprasti neteisingai, išdėstau viską pakankamai detaliai… pasiremdamas konkrečiu pavyzdžiu – mano paveldėtos žemės Palangos mieste pavyzdžiu ir straipsniu iš „Lietuvos ryto“ laikraščio. Jų galėčiau pateikti ir daugiau.

Palangos miesto centrinėje dalyje mano giminės paveldimos žemės plotas yra 3,78 ha. Šiuo metu iš šio ploto, man asmeniškai tenkanti dalis sudaro 1,0503 ha. LR Seimui papildžius Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymą, piliečiams, laukiantiems nuosavybės atstatymo, atsirado galimybė pakeisti savo valią ir iki 2012 metų birželio pirmos dienos už negrąžintą ir neatlygintą žemę prašyti piniginės kompensacijos. Aš kreipiausi į NŽT Palangos miesto Žemėtvarkos skyrių, su paklausimu, kiek pinigų man būtų išmokėta. Atsakyme man nurodoma, kad už 1,0503 ha. žemės plotą valstybė man išmokėtų 5792 lt. [spausti čia]. Didesnio aiškumo dėlei paaiškinu, kad suma siūloma už >1 ha, rinkoje atitinka apytikriai 0,5 aro kainą, įvertinant žemę būtent toje vietoje, kur yra mano paveldima žemė.

Vis tik rinkos kaina yra labai nevienprasmiškas ir gana ginčytinas klausimas. Todėl įrodymą, kad vyriausybė stengiasi apgauti savo piliečius, pateiksiu kiek kitokiu pavyzdžiu … Mano paveldėtoje žemėje šiandiena įsikūrė „Pušyno“ poilsio namai. Patys poilsio namai [pastatas] užima labai nežymų plotą, o visa kita – realiai nenaudojamas milžiniškas kiemas su prūdeliu ir želdiniais.

Norėdamas sužinoti kokia mano paveldimos žemės vertė, jai tapus „Pušyno“ žeme, paimu Registrų Centro išduotą pažymą, kurioje nurodomi visi „Pušyno“ parametrai [spausti ČIA]:

Adresas	Palanga, Žvejų g. 1
Pagrindinė tikslinė paskirtis	Kita
Žemės sklypo plotas	2,7212 ha.
Užstatyta teritorija	0,2203 ha.
Indeksuota žemės sklypo vertė	1 780 318 Lt.
Nuosavybės teisė	Lietuvos Respublika, a/k 11110****
Sudaryta panaudos sutartis:	LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centras„Pušynas“, a.k. 18871****
Įrašas galioja:	Nuo 2006-08-29

Taigi, pačios valstybės nustatyta indeksuota žemės vertė [o ji keletą kartų žemesnė už vidutinę realią rinkos vertę] yra 1 mln. 780 318 lt. už 2,7212 ha.

arba 654 240 Lt. už 1 ha. Tuo tarpu man siūloma už 1 ha. atsiimti 5514 lt.

Reiškia Valstybė pasisavintų 654240 – 5514 = 648726 lt. man priklausančios vertės!

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis teigia:  “Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Kad man atsiųstame atsakyme nėra nieko panašaus į Teisingumą, neabejotų nei vaikas. Situacija NEsuvokiama, todėl pabandžiau išsiaiškinti ar Teisingo atlyginimo sąvoka įtvirtinta tik Konstitucijoje ar ir įstatyme… Tame pačiame Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatyme, Bendrosiose nuostatose yra parašyta:   “Lietuvos Respublikos Seimas, <…> pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš  okupaciją  įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą; <…> pabrėždamas,   kad   tęstinių   nuosavybės   teisių   atkūrimas  grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos  įstatymo  “Dėl  piliečių  nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį  turtą  atstatymo  tvarkos  ir  sąlygų“ nuostata –  Lietuvos  Respublikos  piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o  jei  šios  galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama;“

Ponas Premjere. Jums iš pirmo žvilgsnio gal gali pasirodyti nereikšmingu straipsnis apie Jūsų bendrapartietį 2012 m. balandžio 16 d. dienraštyje “Lietuvos rytas”, straipsnyje “Aukso gyslą veikėjas rado pajūrio žemėje“, kur aprašoma taip pat žemės nuosavybės istorija Palangoje. Straipsnis paremtas faktais iš teismų, o tarpe jų yra ir tokie duomenys: „28 arų žemės sklypą V.Š*****is vienam šiauliečiui pardavė už 3,3 mln. Litų“, „<…>beveik pusės hektaro ploto sklypą įvertinęs 35 tūkst. litų <…> Beveik 8 arų ploto žemės sklypą fiktyviuose tarpusavio sandoriuose abu verslininkai įvertino juokinga 5 tūkst. litų suma. Nepraėjus nė metams V.Š*****is abu šiuos sklypus bendrovei „Vanagupės parkas” pardavė už 7 mln. litų“. Tačiau čia atkreiptinas dėmesys, kad tiek už 3,3 mln. lt. parduotas 28 arų sklypas, tiek pusės hektaro žemės plotas, realizuotas už 7 mln. lt. yra finansiniu-vertiniu požiūriu kur kas mažesnės vertės zonoje, t.y. Palangos pakraštyje, prie „Vanagupės“ poilsiavietės, tuo tarpu mano žemė yra Palangos centrinėje dalyje, todėl jos ir vidutinė rinkos kaina yra gerokai aukštesnė.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į šią pastraipą: „Po tokio teismo sprendimo Palangos apylinkės prokuratūra nusprendė, kad restitucijos taikyti negalima, nes žemės sklypus įsigiję asmenys ir bendrovės yra sąžiningi pirkėjai. Prokurorai mano, kad dėl apsimestinių sandorių nepagrįstai praturtėjęs ir valstybei turėjusią priklausyti žemę pardavęs V.Š*****is privalo sumokėti piniginę kompensaciją – 11,015 mln. litų, kuriuos jis gavo už žemės sklypus.“ O privačių asmenų atveju kaip su restitucija?

Ponas Premjere. Šis straipsnis ir jame aprašoma tikra istorija yra labai analogiška mano neatgaunamų žemių atžvilgiu. Tik dalyviai čia sukeisti vietomis priešingai. Straipsnyje aprašytas atvejis, kai privatus asmuo, melagingai vertindamas žemės kainą, apgaudinėjo valstybę. Gi mano atveju su manimi taip, deja, nori pasielgti valstybė. Iš to galima būtų padaryti net labai kraupią išvadą, kad Lietuvos valstybė ėmė konkuruoti su pavieniais privačiais asmenimis – „kas ką labiau sugebės apgauti“. O tai, jei taip būtų iš tikro, būtų jau tragedija šalies mastu. Tokia valstybė, neabejotinai liktų pasmerkta susinaikinimui. Neleiskite piliečiams ir užsienio nedraugams susidaryti tokių minčių, gelbėkite Lietuvos prestižą.

Baigdamas šį raštą, noriu jį sukonkretinti. Labai prašau Jūsų kritiškai įvertinti esamą, mano nurodytą situaciją ir:

–         Atšaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės   1998 m. liepos 23 d.  N u t a r i m o   Nr. 920, 2010-04-09 d.  pakeitimą [naują redakciją], kurio pasekoje po 20 metų laukimo, likusiai iki šiol neatgavusiai naujo žemės sklypo kauniečių daliai atimta galimybė jį atgauti, t.y. prašau įrašyti atgal eilutę, numatančią suteikiamo neatlygintinai sklypo dydį Kauno mieste „kitose teritorijose – Nuo 0,12 ir ne didesnį kaip 0,2“.

–          Pakeisti Vyriausybės atlyginimo piliečiams už valstybės priverstinai išperkamą žemę metodiką, ko pasekmėje žmonėms būtų išmokamos kompensacijos, kurios atitiktų visuotinai suprantamą TEISINGUMO sąvoką.

Romualdas Matelis

Nacionalinė žemės tarnyba. Kritika nebejaudina

Turėdamas laiko sumaniau pavartyti Nacionalinės žemės tarnybos tinklapį. Gi smalsu pažvelgti ar tobulėja mūsų valdžia… Premjeras A.Kubilius, savo kalbomis neretai išsiduoda manąs, jog jo vadovaujama vyriausybė dirba vis geriau ir geriau. Reiškia tobulėja ir pavaldžios struktūros.

Žemės ūkio ministerija. Čia "glaudžiasi" ir Nacionalinė žemės tarnyba

Štai atsiverčiu puslapį, kuriame dar praeitų metų kovą NŽT iš tikrųjų bent jau pabandė parodyti savo reakciją į „Lietuvos ryto“ publikaciją „Žemės gražintojai tampa ir jos grobėjais“, kurioje buvo aprašyta Tatjanos Šutkovos žemės atgavimo problema. Gražu, tebūnie tai tik formalus dėmesys, bet vis gi… O kaip dabar? Ten pat, paieškos langelyje įvedu ir kitą, šviežesnę, tame pačiame dienraštyje aprašytą nuskriaustojo Juliaus Liutkaus pavardę. Deja deja. Paieška neberanda naujesnių žinių. Nes jų nebėra. Žmonių žemės atgavimo bėdos šiai tarnybai tapo nebeįdomios? Ko gero. Bet ką gi veikia tada ta tarnyba? Gi atlyginimus, ko gero, gauna kaip ir anksčiau? O gal vis tik senasis vadovas Kazys Maksvytis buvo principingesnis? O dabartinis [nei nežinau ar dar vis laikinas] Vitas Lopinys geriau už pirmtaką įsisavino, kad ne visų balsai į dangų eina, tad kam į juos kreipti dėmesį?

Romualdas Matelis: Žemėtvarkos pareigūnai blogai atlieka savo pareigas

“Siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą, bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė LR „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ [toliau – Atkūrimo] įstatymo 10, 16, 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d. Pakeistame įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 metų birželio 1 d. buvusių miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas – pinigais. Minėto Įstatymo 21 str. antroje dalyje taip pat numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimta sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.“

Tai oficiali informacija, kurią paplatino viena valstybinė Žemėtvarkos tarnyba. Pagarba jai už tai, tačiau… Pažvelkime kaip dirba kitos LŽŪM pavaldžios tarnybos ir departamentai…

Iki birželio 1 dienos likę vos kiek daugiau nei trys mėnesiai. Žinoma, labai tikėtina, kad šis terminas gali būti pratęstas. Tačiau gali ir nebūti… O žmonėms, vardan to, kad jie galėtų padaryti teisingą sprendimą, reikia žinoti viską detaliai. Šiuo atveju konkrečias sumas pinigų, kurias jie gali tikėtis gauti iš valstybės kaip kompensaciją už iš jų atimtą žemę. Gi jokia paslaptis, kad apie vertę mes visi sprendžiame realiais pinigais. Jei už gautus pinigus aš galiu įsigyti kitą analogišką lygiavertį žemės sklypą, aš tikrai nevarginsiu valstybės reikalaudamas iš kitos planetos man atkelti mano nusavintą žemę. Bet jei už pinigus, kuriuos man pasiūlys LR vyriausybė, aš nebegalėsiu nusipirkti to, kas iš manęs atimta, aš ir toliau liksiu laukti nuosavybės atstatymo natūra…

Negaliu teigti, kad visos LR Žemėtvarkos tyli apie šį nuosavybės atstatymo įstatymo pakeitimą, tačiau Kauno Žemėtvarka (skyriaus vedėja Neringa  PETNYČYTĖ) apie šį įstatymo pakeitimą “kantriai“ tyli. Suprantama, ši tarnyba per 20 metų jau perprato savo “klientus“ – dauguma jų jau visai senukai, niekaip nebepajėgiantys apsiginti nuo valstybės pareigūnų savivalės, todėl ji puikiai suvokia, kad yra absoliuti padėties šeimininkė. Kam dar vargintis rašant nors ir formalius raštus? Šiems žmonėms net kėdžių atsisėsti nebūdavo bent jau senosiose patalpose Giedraičių gatvėje. Gi seniai gali ir pastovėti, gal greičiau iškeliaus į Anapilį… Gal ir dabar taip, Sapiegos gatvėje, nežinau.

Moralinės atjautos gal nei neturėjusieji valdininkai, matyt, pakeis savo pasaulėžiūrą tik kai juos pačius suries senatvė. Jei pakeis iš viso. Bet mane stebina kas kita. Regis turėjome ir padorių šviesių asmenybių. Turiu omenyje tiek LR Žemės ūkio ministrą K.Starkevičių, tiek jo dešiniąją ranką Edvardą Raugalą. Kalbant apie pastarąjį, nesistebėti itin sunku. Dar būdamas Kauno Registrų centro vienu iš vadovų, jis lygiagrečiai priklausė ir Lietuvos Žemės savininkų sąjungai. Gal ir dabar priklauso, tačiau buvęs aktyvus savininkų gynėjas, pakliuvęs į postą iš kurio tikrai galėtų svariai prisidėti  prie teisingumo atstatymo, pasikeitė. Regis dabar jam kaip tik kažkas uždraudė kištis į nuosavybės atstatymą. Na ką, kaip ir visada – skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas.

Ne mažiau stebina ir LŽŪM Nacionalinės žemės tarnybos “valstybinės reikšmės paslapčių“ buvimas. Štai atsivertę jų puslapį “AKTUALIJOS“, sužinome, kad  Šiaulių rajone vyks Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionas. Gal sudalyvauti? Spaudžiame ant nuorodos, kad sužinoti visas detales, tačiau… Stop! reikia prisijungti, o kaip tai padaryti jei nėra registracijos? Matyt ne kiekvienam japui tai skirtas aukcionas…

Liūdna, teks apsieiti be miško.