Pradžia

Komentuokite: Valstybė be teisingumo – kas tai pagal tave?

Parašykite komentarą

Teisingumas Lietuvoje – už pusantro hektaro prie jūros 2 tūkst. eurų

Kažkas yra taikliai pasakęs, kad valstybė be teisingumo tėra nusikalstama žulikų gauja. Galima su tokia formuluote sutikti, galima ir ne, tačiau jei kas nors nesutinka, gal galėtų pasakyti kas yra valstybė, kurioje teisingumas tėra butaforija?

Čia atkeliamas straipsnis iš laikraščio “15min“, originalą galite rasti paspaudę ant šio straipsnio pavadinimo.

Klaipėdos rajono gyventojai buvo priblokšti, kai tiesdama dujotiekį valstybė iš jų paėmė didžiulius žemės plotus geroje vietoje, o už tai sumokėjo simbolines sumas. Žmonės ne tik patyrė didžiulius nuostolius, bet ir toliau turi mokėti žemės mokestį, nors užimtuose, bet formaliai jiems priklausančiuose sklypuose negali nieko daryti.
Žmonių istorijos skirtingos. Kažkas neteko tėvo palikimo. Kažkas paėmė paskolą iš banko, kurią turi mokėti toliau, bet planuotų statybų vykdyti nebegali. Giedrius Malakauskas teismuose bando apginti savo motiną ir gauti tinkamą kompensaciją už prarastą senelių žemę.
Iš mūsų pasityčiojo
 „Mano senelių žemė buvo nacionalizuota. Atgavus nepriklausomybę mama kreipėsi dėl jos susigrąžinimo. Ji buvo grąžinta 2000 m. Klaipėdos rajone turime 14 hektarų. 2011 m. buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas. Mamos sklypas pateko į teritoriją, kurioje leistina visa veikla, išskyrus pramonę. Pusantro hektaro iš mūsų buvo tiesiog paimta. Ten neleidžiama jokia veikla, bet ir likusi sklypo dalis dabar kelia daug klausimų. Aplinkui jau statomi gyvenamieji namai. Šiai veiklai ši teritorija buvo patraukliausia. Tai graži vieta prie Klaipėdos. Jūra taip pat netoli. Už kokių 5 kilometrų.
2013 m. mes iš „Klaipėdos naftos“ gavome laišką, kuriame buvo siūloma pasirašyti servituto nustatymo sutartį. Per mūsų sklypą turėjo eiti dujų vamzdynas. Pusantro hektaro iš mūsų buvo tiesiog paimta. Ten neleidžiama jokia veikla, bet ir likusi sklypo dalis dabar kelia daug klausimų. Ji irgi patenka į apsaugos zoną ir nors dabar ten statyba leidžiama, tai priklauso tik nuo poįstatyminių teisės aktų. Ne nuo įstatymo. Bet kuris naujas ministras gali šią tvarką pakeisti. Jau nekalbant apie tai, kad prieš pradėdami vykdyti darbus mes ir dabar turime gauti „Klaipėdos naftos“ leidimą. Bendrovės, su kuria kovojame teismuose“, – 15min pasakojo G.Malakauskas.
Bendrovė mainais į žemę pasiūlė pinigų: „Už 1,4 hektaro mums buvo pasiūlyta 8 tūkst. litų (2,3 tūkst. eurų). Apie tikrąją žemės rinkos kainą galime net nekalbėti, bet sklypo vertė, nuo kurios mes mokame žemės mokesčius, yra 500 tūkst. litų (145 tūkst. eurų). Ar čia galima kalbėti apie sąžiningas sąlygas? Mes matėme, kad iš mūsų tiesiog atimamas turtas, bet paliekami visi įsipareigojimai. Mes mokame žemės mokesčius, kažkas moka paskolas bankui, bet sklypų naudoti negalime. „Klaipėdos nafta“ privalėjo bendrauti su gyventojais. Mes jiems teikėme pasiūlymus, į kuriuos buvo žadėta atsižvelgti, bet galutinis atsakymas buvo: „Atsiprašome, jūsų siūlymai netinka.“
Mes siūlėme, kad pati bendrovė pasamdytų nepriklausomus turto vertintojus ir kompensuotų mums nuostolius, bet „Klaipėdos nafta“ nesutiko. Iš mūsų buvo tiesiog pasityčiota. Buvo sudaryta „Klaipėdos naftos“ darbuotojų komisija, kuri apsvarstė tokį pasiūlymą ir nutarė jo netenkinti.“
Pasipelnė akcininkai
Pasak pašnekovo, ši situacija tapo puikia proga pasipelnyti „Klaipėdos naftos“ akcininkams, tarp kurių yra ir privačių asmenų: „Mes klausėme, ar dėl mūsų žemės sprendimus priima valstybės institucijos, ar akcinės bendrovės? „Klaipėdos nafta“ yra akcinė bendrovė, kuri savo akcijomis prekiauja biržoje. Tai reiškia, kad jos turtu bet kuris investuotojas gali sau krauti kapitalą. Specialųjį planą turėjo rengti Energetikos ministerija, bet ji šias savo pareigas perleido „Klaipėdos naftai“. Tai absurdas. Viešajam interesui atstovaujanti valstybės institucija žemės paėmimo klausimą perdavė bendrovei, kurios vienintelis tikslas yra siekti pelno. Visiškai aišku, kad ji žemę paėmė sau pigiausiu būdu. Visa kita nesvarbu. Teisės aktai tai leido.
Mes atsidūrėme spąstuose. Galėjome skųstis tik administraciniams teismams, kurie net nevertino, kiek tai teisinga ir proporcinga. Viskas atitinka priimtiems teisės aktams. Viskas teisėta.
Tada man kyla klausimas – o šis sklypas sovietmečiu nacionalizuotas laikantis tuo metu galiojančių įstatymų? Taip. Vadinasi, viskas teisėta? Tai kodėl mes tai pasmerkėm, žemę žmonėms grąžinom? Nes nebuvo teisingumo. Dabar situacija analogiška. Žmonės neturi pinigų ir laiko eiti į teismus. Daugeliui trūksta elementarių teisės žinių. Suprantame, kad teistis su valstybe labai sunku ir esame silpnoji pusė. Daugelis tiesiog nuleido rankas.
Nieko negalime padaryti.“
Paminklas neteisybei
G.Malakauskas teigė, kad „Klaipėdos naftos“ požiūris bendraujant su turtą praradusiais žmonėmis stebino: „Kokia iš viso dabar mūsų žemės vertė? Bet kokias statybas joje teks derinti su „Klaipėdos nafta“. Ar žmonės norės pirkti tokį sklypą, kai gali nusipirkti be ribojimų? Net jei statyboms leidimą gaus – per dujotiekį negali važinėti joks transportas. Kaip reikės vykdyti statybas? „Klaipėdos nafta“ mums pasiūlė už savo pinigus pasistatyti estakadą. Galite įsivertinti, kokie tai pinigai.
Aštuoni tūkstančiai litų buvo pervesti į „Swedbank“ depozitinę sąskaitą. Kai mano mamą pirmą kartą išvarė iš tos žemės, jai buvo 7 metai. Dabar jai 80 metų ir ji vėl negali apsiginti. Pasakiau, kad šiuos pinigus paimsim tik vienam tikslui – už juos pastatysim paminklą Lietuvoje vykstančiai neteisybei. Tegul tai būna simbolis.
Mes tai išgyvensim, bet yra žmonių, kurie ėmė paskolas, kurie sunkiai verčiasi ir jau yra seni, yra žemė grąžinta iš Sibiro grįžusiems žmonėms. Jie galėtų ją parduoti ir turėti pinigų dabar, bet iš jų žemė paprasčiausiai atimta. Sakoma, kad dujotiekis netrukdo naudotis žeme, bet juk tai absurdas. Mes ten net šuns būdos pastatyti negalime. Jei kas norėtų parduoti, kas norės pirkti tokius sklypus?“
Tėvo palikimas
Panašią istoriją 15min papasakojo Virginija Zakarauskienė: „Mano vyras mirdamas žemę paliko sūnui. Tai buvo jo tėvų žemė. Mūsų sklypas yra stačiakampio formos. Per patį jo vidurį, išilgai buvo nutiestas dujų vamzdis. Iš 2,5 hektarų, dabar naudotis galima tik 1 hektaru. Už tai mums buvo į depozitinę sąskaitą pervesta 6 tūkst. litų (1,7 tūkst. eurų). Mes jų neėmėme. Aš prašiau kompensuoti mums prarastą žemę lygiaverčiu sklypu. Greta buvo laisva valstybinė žemė, bet Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) mums atsisakė keisti sklypo ribas. Mes kreipėmės į teismus, bandėme tai ginčyti, kryžiaus keliai jau praeiti. Kaip gali būti taip, kad valstybė iš tavęs tiesiog paima žemę ir jos nekompensuoja, nors greta yra laisva valstybinė žemė?
Kai mano vyras dar buvo sveikas ir gyvas, greta „Klaipėdos vandenys“ tiesė nuotekų trasą. Ten buvo pasėti pasėliai. Už juos buvo sumokėta 7 tūkst. litų (2 tūkst. eurų) kompensacija. Vien už tai, kad savininkai negalėjo nuimti toje vietoje derliaus. O iš mūsų atėmė visam laikui pusantro hektaro ir pervedė 6 tūkst. litų (1,7 tūkst. eurų). Ar tai ne pasityčiojimas? Kaip gali būti taip, kad valstybė iš tavęs tiesiog paima žemę ir jos nekompensuoja, nors greta yra laisva valstybinė žemė?
Mano sūnus mokosi antrame kurse. Buvo planų, susijusių su ta žeme. Dabar jų neliko. Valdžia šneka, kaip sugrąžinti žmones atgal į Lietuvą. Viskas vyksta priešingai. Žmonės išvaromi iš Lietuvos. Mano sūnus irgi mato šitą neteisybę ir sako, kad tokioj valstybėj gyventi nenori. Iš jo tiesiog atėmė tėvo žemę.“
Leido Seimas
Advokatė Snieguolė Šermukšnė 15min teigė, kad buvo visos prielaidos ginčą spręsti taikiai, tačiau ir NŽT, ir „Klaipėdos nafta“ siekė geriau sumokėti centus, nei greta skirti kitą laisvos valstybinės žemės sklypą: „Mane stebina, kad tiek NŽT, tiek „Klaipėdos nafta“ šio ginčo nesutiko baigti taikiai, nors tam buvo visos sąlygos. Mes pasiūlėme skirti laisvos valstybinės žemės greta ir pakeisti sklypo ribas. Taip „Klaipėdos naftai“ nereiktų nieko mokėti. Tokius sprendimus priiminėjo NŽT centrinis padalinys. Aiškiai pamačiau, kad tai tarnyba, kuri tikrai nenori spręsti problemų ir padėti žmonėms.
Seimas skubiai priėmė specialų įstatymą, kuris leido neišpirkti žemės, o tiesiog nustatyti servitutą. Tuo buvo pasinaudota. NŽT paskaičiavo servitutų vertes, kurios visiškai neatitinka tų sklypų rinkos kainos.
Mano byloje itin stebino „Klaipėdos naftos“ pozicija. Tuo metu bendrovėje dirbęs, o šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaujantis Mantas Bartuška pasirašė atsiliepimą į mūsų apeliaciją, kuriame siūlė mūsų prašymą atmesti. Kažkodėl bendrovei buvo palankiau mokėti, nei siekti, kad vamzdynas eitų per valstybės žemę ir netrukdytų žemės savininkams. Mes toliau bandome kovoti teismuose, nors didžioji dalis asmenų teismuose jau yra pralaimėję. Valstybės ir ypač NŽT pozicija yra itin nelanksti. Ne vienoje byloje susiduriu su tuo, kad NŽT nežiūri žmonių interesų, o elgiasi visiškai nesuprantamai. Dėl to procesai tęsiasi labai ilgai, o ginčai keliasi į teismus.“
Vadovavosi įstatymais ir specialiuoju planu
15min paprašė NŽT atstovų paaiškinti, kodėl už pusantro hektaro greta jūros siūlomi keli tūkstančiai eurų. NŽT atstovas Ruslanas Golubovas nurodė, kad visa tai padaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis. Jis pabrėžė, kad servitutai numatyti atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, kuriuos rengia ne NŽT.
Kaip jau minėta, specialųjį planą rengė ir servitutų būdą pasirinko „Klaipėdos nafta“. Planą tvirtino Energetikos ministerija.
Servitutų vertės nustatytos vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Jos nustatytas pagal specialiojo plano rengėjų pateiktus duomenis.
R.Golubovas paaiškino, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė suteikti laisvos valstybinės žemės plotus už žemės sklypus, kuriuose nustatomas servitutas administraciniu aktu. Būtent todėl žmonių prašymai kompensuoti žeme, o ne menkomis sumomis nebuvo tenkinami.
“Klaipėdos naftos“ atstovė Indrė Milinienė 15min paaiškino, kad servitutai yra normali ir dažnai tokiais atvejais taikoma praktika: „Visuotinai paplitusi praktika požeminei inžinerinei infrastruktūrai nustatyti žemės servitutus, o ne taikyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. SGD dujotiekio apsaugos zonoje vykdyti veiklą galima, tik su tam tikrais apribojimais, numatytais teisės aktuose. Pažymėtina, kad didžioji dauguma žemės sklypų, kuriuose nustatyti servitutai, yra žemės ūkio paskirties, kuriuose žemės ūkio veikla yra galima.“ Pasak jos, iš viso dėl nutiesto dujotiekio žemės savininkams išmokėta 299 790 eurų kompensacijos. Bendrovės atstovė patikino, kad „Klaipėdos nafta“ liko neutrali žmonių ginčuose su NŽT. Ji taip pat pabrėžė, kad didesnes kompensacijas būtų sumokėję visi mokesčių mokėtojai: „Specialusis planas suprojektavo servitutus SGD terminalo infrastruktūrai. „Klaipėdos nafta“ to nepasirinko.
Svarbu akcentuoti tai, jog SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai yra paskirstomi visuomenei per saugumo dedamąją, todėl papildomos galimos kompensacijos, kurių siekia žemės savininkai per naujus ieškinius, būtų paskirstytos visuomenei vėlgi per SGD terminalo saugumo dedamąją. Pabrėžiame, jog su didžiąja dalimi žemės savininkų pavyko susitarti taikiai, kas įrodo, jog bendrovės atstovai telkė dideles pastangas ne tik siekiant efektyvaus bendradarbiavimo su žemės savininkais, bet ir kokybiško rezultato visoms suinteresuotoms pusėms.“
Reklama

A.ZIABKUS: Palangos žemė veikėjui tapo aukso gysla

Komentarų: 1

Alvydas ZIABKUS
LR korespondentas 2012-04-16

“Tik“ 11 milijonų litų prokurorai siekia priteisti valstybės naudai iš buvusio Palangos tarybos nario Vaido Šimaičio, daugiau kaip 210 mln. litų turtą deklaravusio ir  prieš kelerius metus turtingiausiu šalies politiku tuomet pripažinto buvusio Palangos savivaldybės tarybos nario V.Šimaičio, pirmuosius milijonus susikrovusio iš machinacijų pajūrio žeme.

Sutrumpintas straipsnio variantas

Palangos apylinkės prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą

Vaidas Šimaitis

Vaidas Šimaitis

prašydama iš 39 metų V.Šimaičio valstybės naudai priteisti per 11 milijonų litų. Tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus pirmininko pavaduotojas uždirbo prieš 7 metus parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus Palangoje.

Teisybę įrodė ne iš karto

Tai, kad V.Šimaitis užvaldė žemės sklypus, į kuriuos Kėdainių rajone gyvenančio 52 metų Eugenijaus Jonaičio tėvams nuosavybės teisė buvo atkurta neteisėtai, išaiškino Apeliacinis teismas. Viešąjį interesą ginančios Palangos apylinkės prokuratūros ieškinį prieš dvejus metus Klaipėdos apygardos teismas buvo atmetęs. Prokuratūra įrodinėjo, kad klaipėdiečiams Zofijai ir Vytautui Jonaičiams nuosavybės teisė į testamentu paliktą palangiškio Alekso Kuršio žemę Palangoje 2005 metais buvo atkurta neteisėtai, nes tuo metu jie jau buvo mirę. Todėl jų sūnus E.Jonaitis šios žemės negalėjo nei paveldėti, nei vėliau parduoti.

Klaipėdos apygardos teismas aiškino, kad žemę Jonaičiams buvo galima grąžinti ir po jų mirties. Prašymą atkurti nuosavybę Jonaičiai buvo padavę 1992 metais. Kad nuosavybės atkūrimas buvo vilkinamas iki 2005 metų, tai esą buvusi ne jų kaltė.

Prarado teisę į vyro turtą

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo sprendimą panaikinęs ir prokurorų skundą tenkinęs Apeliacinis teismas šią žemės grąžinimo istoriją įvertino visiškai kitaip.

Iki 1940 metų Kontininkų kaime, kurio teritorija dabar nusidriekė Vanagupės gatve, palangiškiui Aleksui Kuršiui priklausė 5,25 hektaro žemės. 1972 metais šis žmogus mirė ir teisė į visą jo turėtą žemę perėjo jo žmonai Barborai Kuršienei. Po vyro mirties praėjus beveik 6 metams ji ištekėjo už Augustino Mockevičiaus ir tapo Barbora Mockevičiene. 1985 metais mirė antrasis B.Mockevičienės vyras ir moteris liko viena. Vaikų nė su vienu vyru ji nesusilaukė.

Apeliacinis teismas išaiškino, kad antrą kartą ištekėjusi palangiškė prarado teisę į buvusio sutuoktinio turtą.

B.Kuršienė, sudariusi santuoką su A.Mockevičiumi, sutuoktinio teises ir pareigas įgijo su šiuo asmeniu. Teisėjų kolegija nusprendė, kad po antrosios santuokos ji nebebuvo žemės savininko A.Kuršio sutuoktinė ir nebegalėjo pretenduoti į jo nuosavybės teise valdytą žemę. Juolab kad prieš mirdamas A.Kuršis savo turto žmonai testamentu nebuvo palikęs.

Palikimą perėmė klaipėdietė

Tačiau kaip A.Kuršio žemę perėmė su B.Mockevičiene, o juo labiau su pačiu žemės savininku jokiais giminystės saitais nesusiję Jonaičiai?

Po antrojo vyro mirties vieną likusią senutę ėmėsi karšinti pas ją vasarojusi klaipėdietė Zofija Jonaitienė, kuriai 82 metų moteris 1989 metais balandžio 28 dieną testamentu užrašė visą savo turtą. Po pusantro mėnesio B.Mockevičienė mirė.

Palangos notarui Romualdui Stankaičiui pateikusi palangiškės testamentą 1989 metais gruodžio mėnesį Z.Jonaitienė paveldėjo visą senutės turėtą turtą – pusę namo ir kiemo įrenginių. Šį turtą klaipėdietė po trijų mėnesių spėjo parduoti. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pradėjus atkurti sovietmečiu nacionalizuotą nuosavybę 1992 metais Z.Jonaitienė pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į A.Kuršio turėtą žemę. Po trejų metų jai buvo suteiktas apie 18 arų ploto žemės sklypas Plaušėje, kurį ji netrukus taip pat pardavė. 1997 metais Z.Jonaitienė mirė, visą savo turtą palikusi savo sūnui Eugenijui Jonaičiui.

Teismas daug nesigilino

Tačiau po keliolikos metų atsiradęs keistas antrasis palangiškės testamentas valstybės tarnautojams įtarimų nesukėlė. 2005 metų kovo mėnesį Palangos apylinkės teismas patenkino E.Jonaičio prašymą pripažinti faktą, kad A.Kuršio turėta žemė pagal paveldėjimą priklauso jo žmonai, kuri pareiškime lyg atsitiktinai vadinama Barbora Mockevičiene-Kuršiene. Suprask, žemės savininkas A.Kuršis buvęs jos paskutinis vyras.

Teismui pateikiamas antrasis palangiškės testamentas, kuriuo senutė Zofijai ir Vytautui Jonaičiams paliko savo teises į atsirasiantį turtą ir po jos mirties. Paveldėjimo teisės liudijimo, kad Jonaičiai priėmė šį palikimą, teisėjas nepasigedo.

Nuosavybę atkūrė žaibiškai

Svetimo žmogaus žemę paveldėjusį E.Jonaitį ėmė globoti V.Šimaitis, gavęs įgaliojimą veikti jo vardu. Prieš tai V.Šimaitis susitarė, kad už 560 tūkst. litų iš E.Jonaičio pirks tą žemę, kurią jis paveldės. Apsukriam palangiškiui ėmus tvarkyti kėdainiškio reikalus, daugeliui iki šiol nepasiekiamas pajūrio žemės grąžinimas pradėjo eiti kaip per sviestą.

Praėjus vos dviem mėnesiams po Palangos teismo sprendimo, kurio nagrinėjime pats E.Jonaitis nė nedalyvavo, jo tėvams ketinamą sugrąžinti teritoriją Palangos savivaldybės taryba pripažino kaip laisvą ir neužstatytą bei netrukus čia suformavo žemės sklypus. 2005 metais birželio pradžioje apskrities viršininkė Virginija Lukošienė savo įsakymais ir sprendimais Z.Jonaitienei ir V.Jonaičiui atkūrė nuosavybės teisę į 30 arų ir pusės hektaro ploto žemės sklypus Vanagupės gatvėje.

Žemes mėtė tarsi iš delno į delną

Po dviejų savaičių šiuos sklypus paveldėjo E.Jonaitis. Tačiau visus jo paveldėjimo reikalus tvarkęs V.Šimaitis negalėjo pats būti ir šios žemės pirkėjas, todėl praėjus vos dviem dienoms, kai E.Jonaitis tapo dviejų sklypų savininku, paveldėtojo įgaliojimą turintis V.Šimaitis žemę pardavė savo bendrovės „Baltijos pirkliai” direktoriui 38 metų Dainiui Srėbaliui. Maždaug 28 arų ploto žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė siekė beveik pusę milijono litų, D.Srėbaliui kainavo 20 tūkst. litų, o netrukus šį sklypą už tą pačią kainą iš D.Srėbaliaus nupirko V.Šimaitis, tačiau nė vieno sandorio metu pinigai nebuvo mokami. E.Jonaičio paveldėtą teisę į A.Kuršio žemę jau anksčiau buvo nusipirkęs V.Šimaitis ir su žemės sklypais tvarkėsi, kaip norėjo. Po metų tą patį 28 arų žemės sklypą V.Šimaitis vienam šiauliečiui pardavė už 3,3 mln. litų.   Pusės hektaro žemės sklypą D.Srėbaliaus įgaliotas V.Šimaitis už 715 tūkst. litų pardavė UAB „Eskom”.

Už 55 arus – 7 mln. litų

Po šių pelningų sandorių A.Kuršio žemės dar buvo likę, tad 2005 metais liepos mėnesį apskrities viršininkės V.Lukošienės įsakymais ir sprendimais Jonaičiams buvo atkurta nuosavybė į dar du Vanagupės gatvėje suformuotus 47,4 ir 7,7 aro žemės sklypus. Pagal tą pačią schemą beveik pusės hektaro ploto sklypą įvertinęs 35 tūkst. litų E.Jonaičio vardu V.Šimaitis pardavė D.Srėbaliui, o šis už tą pačią kainą – atgal V.Šimaičiui. Beveik 8 arų ploto žemės sklypą fiktyviuose tarpusavio sandoriuose abu verslininkai įvertino juokinga 5 tūkst. litų suma. Nepraėjus nė metams V.Šimaitis abu šiuos sklypus bendrovei „Vanagupės parkas” pardavė už 7 mln. litų.

Teismas sandorius panaikino

Apeliacinis teismas nustatė, kad šie sandoriai yra apsimestiniai: V.Šimaitis, kaip E.Jonaičio atstovas, pats sau pardavė sklypus, nors formaliai sandorių šalimi buvo įvardytas D.Srėbalius, kuris tik pasirašinėjo pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas panaikino apskrities viršininkės įsakymus ir sprendimus, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę Jonaičiams, paveldėjimo teisės liudijimus E.Jonaičiui ir žemės sklypų pardavimo bei pirkimo sandorius. Po tokio teismo sprendimo Palangos apylinkės prokuratūra nusprendė, kad restitucijos taikyti negalima, nes žemės sklypus įsigiję asmenys ir bendrovės yra sąžiningi pirkėjai. Prokurorai mano, kad dėl apsimestinių sandorių nepagrįstai praturtėjęs ir valstybei turėjusią priklausyti žemę pardavęs V.Šimaitis privalo sumokėti piniginę kompensaciją – 11,015 mln. litų, kuriuos jis gavo už žemės sklypus.

Senutės palikimo neperėmė

Tačiau išpainiojus V.Šimaičio meistriškai suregztas machinacijas taip ir liko neįvertintas antrasis B.Kuršienės-Mockevičienės testamentas, pagal kurį Jonaičiams buvo atkurta nuosavybės teisė į A.Kuršio žemę. Tuo metu Palangoje notaru dirbęs R.Stankaitis tvirtina, kad šis palangiškės testamentas yra negaliojantis ir jokios juridinės reikšmės negalėjo turėti: „Jei B.Mockevičienė ir iš tiesų po mėnesio parašė antrąjį testamentą, pagal jį paveldėjimo teisės liudijimo abu Jonaičiai per pusmetį po jos mirties turėjo ateiti pas mane, nes paveldėtas turtas yra Palangoje.”

Tačiau 1989 metų gruodžio mėnesį pas Palangos notarą atėjusi Z.Jonaitienė paliktą turtą paveldėjo parodžiusi pirmąjį testamentą, kuriuo B.Mockevičienės turtas paliekamas jai vienai.

Dokumentas suklastotas?

Yra dar viena aplinkybė, verčianti suabejoti, ar antrasis testamentas buvo surašytas B.Mockevičienei dar esant gyvai. Pagal teismui pateiktus dokumentus, 1992 metų vasario mėnesį Z.Jonaitienė ir V.Jonaitis Palangos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5,25 ha žemės sklypą Palangoje. Tokiu būdu tarnybai turėjo būti pateiktas antrasis testamentas, kuriuo teisė į žemę lygiomis dalimis paliekama abiem Jonaičiams.

Tačiau 1995 metais Palangos miesto valdyba pagal šį prašymą neatlygintinai 17,5 aro žemės sklypą suteikė vienai Z.Jonaitienei. Kodėl tokio sklypo negavo ir V.Jonaitis, kuris prašymą esą pateikė kartu su savo žmona? Ar negalėjo Z.Jonaitienės prašyme V.Jonaičio pavardė būti prirašyta po to, kai atsirado antrasis testamentas?

Prokuroras nusikaltimo nerado

Prieš ketverius metus šią istoriją tyrė Palangos apylinkės prokuratūra, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Antrąjį testamentą tyrę rašysenos specialistai padarė išvadą, kad jį tikriausiai pasirašė B.Mockevičienė. Ikiteisminį tyrimą nutraukęs prokuroras Gintas Pikčiūnas ekspertų neprašė nustatyti, kada šis testamentas galėjo būti surašytas. Prokuroras nenustatė, kad nuosavybės teisės Jonaičiams būtų atkurtos remiantis suklastotais dokumentais.

Užtat G.Pikčiūnas padarė išvadą, kad nuosavybė į A.Kuršio turėtą žemę Jonaičiams atkurta neteisėtai, nes jie žemės savininkui nebuvo artimi giminės. Tačiau valstybės žemę į privačias rankas atidavusių valstybės tarnautojų veikoje nusikaltimo požymių prokuratūra neaptiko.

Tokiai išvadai pakako tuomečio Palangos žemėtvarkos tarnybos vadovo Armino Stonkaus paaiškinimo, kad jis manęs, jog nuosavybė Jonaičiams atkuriama teisėtai. „Nenustatyta, kad valstybės tarnautojas dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko arba savo veiksmais siektų turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Darytina išvada, kad padaryta teisės taikymo klaida”, – rašoma ikiteisminį tyrimą nutraukusiame prokuroro nutarime.

Už šį pusės ha sklypą prie „Lino” Palangoje V.Šimaitis gavo 6 milijonus

Už šį pusės ha sklypą prie „Lino” Palangoje V.Šimaitis gavo 6 milijonus litų

Aferistai lobsta iš svetimų žemių

Palangoje netyla istorijos, kaip padedami žemėtvarkininkų apsukrūs verteivos perimdavo svetimas žemes. Nusikalstamoje žemių grobimo schemoje veikė visą informaciją apie turto paveldėtojus turinti žemėtvarka, patikimi žmonės, kurių vardu pagrobta žemė buvo įforminama, teismas, kuris pagal keleto etatiniais liudytojais tapusių senolių pasakojimus lengva ranka tvirtindavo juridinę reikšmę turinčius faktus, Palangos savivaldybės vadovai, kurie skubiai formuodavo užgrobiamus žemės sklypus.

Savo tėvų ir senelių pajūryje turėtų žemių iki šiol neatgaunantys žmonės pasakoja ne kartą sulaukdavę pasiūlymų per kelis mėnesius atgauti nuosavybę, jei pusę žemės bus perleista kitiems asmenims. Tokiu pasiūlymu pasinaudojęs kaunietis P.K. pusę jam priklausiusio žemės sklypo gavo greitai. Kitai žemės daliai jam tereikėjo parašyti įgaliojimą kitam asmeniui tvarkyti visus su šiuo sklypu susijusius reikalus.Vėliau įgijęs teisę į dar vieną tėvų žemės sklypą P.K. nusprendė su niekuo nesidalyti. Šios žemės jis dar nėra atgavęs iki šiol.

Milžinišką pelną lėmė įžvalgumas ir sėkmė?

Kalba Vaidas Šimaitis, „Elijos” poilsio apartamentų Šventojoje savininkas: „Žemės sklypus nusipirkau teisėtai. Tai, kad už juos mokėjau pigiau, o po kurio laiko pardaviau už didesnę kainą, yra mano, kaip verslininko, įžvalgumas ir sėkmė. Palangos prokuratūros skundą gavęs Apeliacinis teismas turėjo išnagrinėti man palankų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Bet Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tapo prokurorų advokatais ir pradėjo aiškinti tai, ko ieškinyje neprašė prokuratūra ir ko iš viso nenagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas.

Jurga TVASKIENĖ – apie žemėtvarkininkų savivalę kaip Neringos konstantą

Parašykite komentarą

Atkeliu kiek patrumpintą J.Tvarskienės straipsnį iš laikraščio “Lietuvos žinios“, 2012-03-22. Pilną straipsnį skaitykite spustelėję ant šio laikraščio logotipo.

Apžvalgininkas V.Valiušaitis savo kailiu patyrė teisingumą pagal pajūrio valdininkus. Pabandęs ieškoti teisybės ir skųsti įtakingų kaimynų savivalę – užtvertą įvažiavimą į jo sklypą Juodkrantėje – žurnalistas išgirdo valdininkų iššūkį: jo teisė į kelią apskritai panaikinama, o ateityje gali būti svarstomas ir nuosavybės atėmimo klausimas.

Kovo 27-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismas atvers bylą, kurioje žinomas žurnalistas V.Valiušaitis skundžia ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės praėjusių metų rugsėjo 1 dienos įsakymą. Šiuo dokumentu valdininkė panaikino valstybinės žemės sklypuose Juodkrantėje, Miško gatvėje 9 ir 11, buvusius servitutus (ribota teisė naudotis svetima nuosavybe, pavyzdžiui, važiuoti per svetimą sklypą – aut.). Teismui apskųstas sprendimas buvo priimtas po to, kai V.Valiušaitis kreipėsi į valstybės įstaigas dėl teisės naudotis savo turtu apribojimo – įtakingiems kaimynams užtvėrus servitutinį kelią, vedantį į žurnalisto sklypą.

Seimo Antikorupcijos komisijos narė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė šioje situacijoje įžvelgia pajūrio valdininkų pasirengimą dangstyti savų interesų turinčius įtakingus vietos veikėjus. “Kuršių nerijoje kaip egzistavo sava tvarka, taip egzistuoja iki šiol. Tebegalioja visiškas neteisėtumas, anarchizmas. Aptariamoje situacijoje V.Valiušaitis yra teisus, bet prieš jį stovi Viktoras Valceris ir Rolandas Zujevas (vienas jų buvęs Klaipėdos “Sodros“ vadovas, kitas – įtakingas politikas, jų artimieji valdo V.Valiušaičio kaimynystėje esančius sklypus – aut.). Tai, ką šiuo metu daro Klaipėdos valdininkai, labai panašu į šių veikėjų dangstymą“, – kalbėdama su LŽ neabejojo politikė.

Parlamentarė A.Stancikienė neabejoja, kad Klaipėdos valdininkai šoka pagal įtakingų vietos veikėjų dūdelę.

Įtakingi kaimynai

V.Valiušaičio nuosavybė Juodkrantėje – buvęs pionierių stovyklos valgyklos pastatas su 4,4 aro žemės. Sklypo dalis žurnalistui buvo išnuomota 99 metams su teise seną valgyklą rekonstruoti į gyvenamosios/rekreacinės paskirties statinį. 2003-iaisiais buvo parengtas ir praktiškai suderintas pastato rekonstrukcijos projektas, tačiau <…> statybos leidimas iki šiol taip ir neišduotas.

Gal V.Valiušaitis būtų ramiai sulaukęs, kol valdžios žmonės priims sprendimus beveik dešimtmetį trunkančioje Kuršių nerijos detaliojo plano derinimo epopėjoje. Jei ne viena aplinkybė – jo sklypo kaimynystėje įsitvirtinę visoje Lietuvoje žinomi įtakingi veikėjai, valstybinės žvejybos bendrovės “Jūra“ yra įsigiję jos likvidatoriai V.Valceris ir R.Zujevas.

Prieš gerą dešimtmetį V.Valcerio vadovaujama Klaipėdos “Sodra“ iš “Jūros“ perėmė dvi poilsines Juodkrantėje, o už tai nurašė 28 mln. litų skolų. Tačiau netrukus vienas parduodamų kompleksų tapo V.Valcerio sesers A.Venckienės nuosavybe – jis jai atiteko už 4 mln. litų. Į čia įrengtą viešbutį 2001 metais iš “Sodros“ patalpų V.Valceris išsigabeno jo vardą visoje Lietuvoje išgarsinusią masažinę vonią, pirktą už valdiškus pinigus. Už piktnaudžiavimą tarnyba vyriškis tuomet buvo teisiamas, bet nuo realios laisvės atėmimo bausmės jį išgelbėjo amnestija.

Su V.Valcerio vardu dabar naujo skandalo sūkuryje atsidūrusią žemę sieja ir 2008-aisiais nemenką triukšmą sukėlusi žinia, kad sesers valdomas sklypas, kuriame pajūrio veikėjas planavo statyti dar vieną viešbutį, yra stebuklingai padidėjęs. 1999 metais “Kuršių kiemo“ žemės sklypas užėmė 22,09 aro, o 2003-iaisiais Neringos savivaldybės tarybos valdybos patvirtintame plane jis “išaugo“ iki 25,2 aro. Ši savivalė buvo sustabdyta tik teismų sprendimu.

Ne mažiau žinomas ir R.Zujevo vardas. Pirmasis “Jūros“ likvidatorius, sulaukęs įtarimų, kad per statytinius itin pigiai įsigijo keletą žlungančios bendrovės pastatų, 2000 metais tapo tuomečio Seimo pirmininko Artūro Paulausko patarėju. Vos po pusmečio jam teko atsistatydinti, praradus pasitikėjimą dėl 2001-ųjų vasarį įvykusios skandalingos kelionės į Maskvą, kurios metu su Rusijos dujininkais derėtasi dėl “Lietuvos dujų“ pardavimo.

2008-aisiais R.Zujevas savo bosui A.Paulauskui, tuo metu paskirtam aplinkos ministru, sukėlė naujų rūpesčių – KNNP teritorijoje, valstybinėje žemėje prie Gintaro įlankos (ten veikėjas, regis, planavo atidaryti restoraną) savavališkai pasistatė vagonėlį, kurį pašalinti pavyko tik po ilgiau nei metus užsitęsusių teismų procesų.

“Buvę apskrities statybų priežiūros specialistai, dabar pavaldūs NŽT ir VTPSI Klaipėdos padaliniams, iš esmės yra tie patys, su kuriais V.Valceris nemažai yra bendravęs dar ankstesniais laikais“, – susiklosčiusią situaciją LŽ apibūdino parlamentarė A.Stancikienė.

V.Valceris ir R.Zujevas privažiavimą į žurnalisto valdą atitvėrė, bet Klaipėdos pareigūnai šių kliūčių niekaip nemato.

Skersai kelio – tvora

Žinomą žurnalistą su garsiaisiais kaimynais susaistė buitinis dalykas – per V.Valcerio ir R.Zujevo sklypų ribą einantis servitutinis kelias į V.Valiušaičio valdą. Beje, tuo metu, kai žurnalistas įsigijo nuosavybę Juodkrantėje, dėl servituto kaimynai buvo jau seniai susitarę. Kaip fiksuota oficialiuose dokumentuose, dar 1998-ųjų gruodį, pasirašydami sklypo ribų ženklinimo aktą, keturi žemės bendraturčiai (tarp jų fiksuotas ir V.Valceris) susitarė dėl servituto, kurį 2002-ųjų balandį suderino Neringos miesto savivaldybė, o tų pačių metų birželį įregistravo Nekilnojamojo turto kadastro Klaipėdos filialas. V.Valiušaitis, 2002-ųjų kovą nuosavybę įsigijo jau esant pasirašytam bendraturčių ir gretutinių valdų savininkų susitarimui dėl servituto bei sudarytam žemės sklypo planui, kuriame numatyta, kad į jo sklypą patenkama būtent per V.Valcerio ir R.Zujevo valdų ribą. Susitarimas galiojo ne vienus metus, kol 2008-ųjų rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę nutartį, pagal kurią buvo panaikintas detalusis planas jau minėtoje Juodkrantės teritorijoje, tarp Miško ir Kalno gatvių, drauge užkirsti visi keliai čia nuosavybę įsigijusiems žmonėms įgyvendinti savo planus… V.Valiušaitis prisiminė sulaukęs ne vieno kaimynų siūlymo savo sklypelį parduoti, bet atsisakęs.

Bausmė už skundą?

Dar kurį laiką žurnalistas vylėsi, kad “nesusipratimą“ su kaimynais pavyks išspręsti taikiai. “Buvau susitikęs ir kalbėjausi tuo klausimu su vienu iš kaimynų, “Kuršių kiemo“ savininku p. V.Valceriu, kuris įsirengęs vieną iš tvorelių. Pokalbis buvo geranoriškas ir supratingas. Gaila, negalėjau susitikti su gretimo sklypo savininku R.Zujevu, kuris šiuo metu yra užsienyje“, – 2011-ųjų rugpjūčio 10 dieną rašė žurnalistas elektroniniame laiške NŽT direktoriaus pavaduotojui Vitui Lopiniui, į kurį draugiškai kreipėsi užtarimo. Tačiau tiek valdininkų, tiek kaimynų “geranoriškumas“ buvo trumpas.

Visos institucijos žadėjo imtis priemonių, atkurti teisingumą. Kol 2011 metų rugsėjo 5-ąją V.Valiušaitį pasiekė NŽT Klaipėdos padalinio vedėjos S.Narkuvienės pasirašytas dokumentas. “2011 metų rugpjūčio 19 dieną nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad Jūsų kreipimesi nurodyti faktai pasitvirtino, tai yra kad servitutinis kelias užtvertas tvora, įrengti varteliai. Apie tai buvo surašytas valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktas“, – teigiama jame.

Tačiau prie šio pažeidimą fiksuojančio rašto pridėtas valdininkės įsakymas V.Valiušaitį apstulbino. Rugsėjo 1 dieną tos pačios S.Narkuvienės pasirašytame dokumente nurodyta, kad, remiantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 metų gruodžio 10 dienos sprendimu bei LVAT 2008 metų spalio 30 dienos nutartimi, kuriais panaikinti ginčytinos teritorijos detalieji planai, Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėja 2011-ųjų rugsėjo 1 dieną naikina… nustatytus servitutus. “Prašome iki šių 2011 gruodžio 31 dienos kreiptis į Neringos miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. (…) Jeigu iki nurodyto termino nesikreipsite (…), bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“, – nurodyta S.Narkuvienės rašte.

Parlamentarė A.Stancikienė, pasidomėjusi šia situacija, LŽ tvirtino, kad Klaipėdos valdininkai padarė “labai daug ir labai šiurkščių pažeidimų“. “Valdininkai remiasi teismo sprendimu, kuriuo panaikintas teritorijos detalusis planas ir todėl, kaip teigiama, nėra pagrindo įteisinti servitutą. Palaukite! Servitutas buvo nustatytas iki patvirtinant detalųjį planą, ir sprendimas jį naikinti tam susitarimui jokios įtakos neturi! Valdininkės atsakymas visiškai idiotiškas“, – pasipiktinimo neslėpė Seimo narė.

V.Valiušaitis, pabandęs ieškoti Klaipėdos žemėtvarkininkų pagalbos, atsidūrė sunkiai suvokiamų intrigų epicentre.

Pavertė anoniminiu skundiku  

Vis dėlto Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos S.Narkuvienės sprendimas naikinti servitutinį kelią į V.Valiušaičio sklypą, keliantis rimtų abejonių specialistams, – tik vienas, bet tikrai ne pats didžiausias keistumas šioje istorijoje. Mat žurnalistas, pasiryžęs savo teises ginti teisme ir dar kartą paprašęs Klaipėdos valdininkų paaiškinimo, kokiu pagrindu užtvertas įvažiavimas į jo sklypą, sulaukė VTPSI Klaipėdos skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės atsakymo, kad ši institucija… nagrinėja anoniminį, bet greičiausiai žurnalisto rašytą skundą. Ir ne dėl neteisėtai užtverto įvažiavimo, bet dėl savavališkų statybų, esą vykdytų sklype, kuriame yra ir V.Valiušaičio nuosavybė.

Skunduose, kuriuos pasirašo “Kalno g. 8a (V.Valiušaičio nuosavybės adresas – aut.) bendrasavininkai“, ir kuriais užpiltos visos aukščiausios valdžios institucijos – prezidentūra, Seimas, Generalinė prokuratūra, Mokesčių inspekcija – vienuose skundžiami vieni sklype nuosavybę turintys ir esą neteisėtai veikiantys asmenys, kituose kiti. Maža to – kaip paaiškėjo, būtent šių mistinių skundų, kuriuos nagrinėjo ir NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius, pagrindu VTPSI kreipėsi į teismą, o ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodomas V.Valiušaitis.

“Beveik neabejotina, kad Klaipėdos žemėtvarkininkai yra įsivėlę į kažkokius mįslingus žaidimus su anoniminiais skundais, kuriais nežinia kokiais tikslais manipuliuojama. Šioje situacijoje negaliu nepaminėti V.Valcerio skambučio, kurio sulaukiau praėjusį rudenį. Jis užsiminė, kad “bus daug problemų“. Manau, kad tais skundais, su kuriais man net nebuvo leista susipažinti, siekiama nukreipti dėmesį nuo mano iškelto klausimo dėl pravažiavimo“, – LŽ pasakojo V.Valiušaitis.

Savininko vardo kratosi

Žinomas apžvalgininkas neslepia nuostabos, kad pajūrio valdininkai, daugiau kaip pusę metų nesugebantys išaiškinti, kokiu pagrindu jo nuosavybės prieigose atsirado niekieno neįteisintos ir be leidimų pastatytos tvoros, taip aktyviai ėmėsi tirti anoniminius kaimynus kiršinančius paskvilius. Be to, įžvelgė pareigą nuolat jį informuoti apie šių rašliavų tyrimą, tarsi garsus žurnalistas būtų jų autorius.

“Ne kartą kreipiausi tiek į NŽT, tiek į VTPSI Klaipėdos atstovus, pabrėžiau, kad anoniminiais skundais bjauriuosi, vertinu tai kaip stalinistinių laikų rudimentą, naudojamą žmonėms kiršinti ir priešinti. Stebiuosi, kad valstybinės įstaigos į tai gilinasi ir eikvoja darbo laiką. Todėl kėliau klausimą: kodėl Klaipėdos valdininkai taip uoliai nagrinėja anoniminį skundą, atsiradusį iš karto po mano kreipimosi, tačiau per daugybę mėnesių neįstengia duoti atsakymo į mano, konkretaus žmogaus, konkrečiai iškeltus klausimus? Tai verčia abejoti Klaipėdos pareigūnų sąžiningumu ir nešališkumu“, – kalbėjo V.Valiušaitis.

Tuo metu V.Valceris, tapęs šios istorijos “juoduoju kardinolu“, LŽ tvirtino su minėta istorija apskritai neturįs nieko bendra. “V.Valiušaitis – ne mano kaimynas. Tą sklypą (siejamą su V.Valcerio vardu – aut.) gal kas ir valdo. Gal – pusbrolis, gal kunigaikštis Monako. O jei sako, kad aš čia organizavau – nežinau, čia gal kokios fantazijos. Nieko bendra su tuo neturiu“, – tvirtino pajūrio įžymybė.

Nelegalaus statinio nemato

Šiuo metu ginčas dėl tvoros, įtakingiesiems skersai kelio stojusiam V.Valiušaičiui galintis kainuoti prarastą teisę į nuosavybę, yra įstrigęs iki teismo sprendimo. Tuo labiau kad Klaipėdos valdininkai, savo sprendimą naikinti žurnalisto teisę į nuosavybę grindžiantys po beveik trejų metų “prisiminta“ teismo nutartimi, jam kelią užtvėrusio statinio legalumo klausimo, kaip aiškėja, apskritai nesirengia nagrinėti.

V.Valceris

“Taip, yra ten atitvarai. O prie ko čia atitvarai?“ – kalbėdama su LŽ ir įrodinėdama savo teisumą tvirtino Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėja S.Narkuvienė. Pagal valdininkus, atitvarai, dėl kurių nelaimės atveju į V.Valiušaičio sklypą negalėtų atvažiuoti nei greitoji pagalba, nei gaisrinė, ir dėl kurių buvo pateiktas oficialus skundas teismui, tikrai yra “ne prie ko“. Teisingiau – jų… apskritai nėra, nors juos visi matė savo akimis.

“2012 01 19 patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypus Miško g. 9 ir Miško g. 11 skiria medinis atitvaras, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus yra apie 0,98 metro“, – rašoma šių metų vasarį V.Valiušaičiui perduotame VTPSI Klaipėdos skyriaus rašte. Toliau jame dėstoma: “kadangi atitvarai nesiekia 1,0 metro aukščio nuo žemės paviršiaus“, jie… nelaikytini statiniais ir jiems netaikomos statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos!

“Dar praėjusį gruodžio mėnesį paskambinusi į Neringos savivaldybę paklausiau, kodėl jie nesiima jokių veiksmų, kad būtų nugriauta neteisėta tvora. Man atsakė, jog tvėrėjams buvo išduotos sąlygos, kad jie parengtų detalųjį planą ir tą tvorą įsiteisintų. Įsivaizduokite?“ – nuostabos neslėpė Seimo narė A.Stancikienė. Su iki šiol neįtikimais atrodžiusiais Klaipėdos valdininkų sprendimais susidūręs žurnalistas V.Valiušaitis kalba, kad tokie veiksmai piliečių akyse diskredituoja teisinės valstybės principus. “Jie netiesiogiai patvirtina, kad Lietuvoje tvoros tveriamos ne pagal galiojančias teisės normas, bet teisės normos derinamos prie savavališkai tveriamų tvorų“, – negali atsistebėti V.Valiušaitis, tebesitikintis teisybę rasti teismuose.

%d bloggers like this: