Pradžia

Šio tinklapio esmė, tikslas ir prasmė

2 Komentaras

Pernelyg giliai įklimpo Lietuva į neteisybės liūną. Todėl ne visada ir ne visiems lengva net susigaudyti kur ta tikra tiesa. Tokia padėtis gavosi ne atsitiktinai – mes per ilgai naiviai laukėme savaiminio gyvenimo prašviesėjimo. Ir tuo netruko imti naudotis piktnaudžiautojai. Jų gal nedaug, bet jie tapo drąsūs ir įžūlūs. Ir vis tik jie baikštūs, jie apsimeta bebaimiais, bet iš tikro bijo tiesos žodžio, žodžio, kuris vis dažniau išmuša pagrindus iš po jų kojų.

Neapeliuodamas į pasaulio teisuolio rolę, šiame saite rašysiu tai, kas ir be gilių apmąstymų akivaizdu. Na, o jei kam atrodys kitaip, rašykite tai komentaruose. Etiški ir argumentuoti komentarai visada pageidautini, net jei jie ir priešingi išsakytiems faktams ar mintims. Savo kituose blog’uose aš aprašau ir diskutuotinas tiesas, tačiau čia stengsiuosi rašyti daugumoje tai, ką patyriau ir patiriu savo kailiu. Pakaks tylos, laikas prabilti bent jau kai kuriais klausimais.

Nors pagrindinę straipsnių masę čia, mano suplanavimu, turi sudaryti publikacijos apie valstybės pareigūnų plačiąja to žodžio prasme, piktnaudžiavimą, nevengsiu čia įkelti i straipsnių bei dokumentų kopijų kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Tame tarpe ir apie platų atgarsį piliečių tarpe sulaukusias bylas.

Gero, gilaus ir analitinio skaitymo!

Romualdas

___

p.s. Jei kada nors kam nors atsibostų iš WordPress’o gaunama informacija apie mano naujus rašinius ir ateityje jų nebenorėtumėte gauti, nepatingėkite apie tai mane informuoti adresu 11954@mail.ru ir problemos netrukus neliks. 🙂

p.s.2 Tikrai nesu valdžios atstovas, todėl nereikėtų bijoti rašyti savo nuomonę komentaruose. Tačiau pastebiu kartais, kad kažkas kažko bijosi, todėl prieš rašydami komentarą “sumodifikuoja“ savo IP. Bendravimas su baikštukais, tikrai nėra įdomus, todėl tokie komentarai gali būti ir pašalinti.

Reklama

Komentuokite: Valstybė be teisingumo – kas tai pagal tave?

Parašykite komentarą

Teisingumas Lietuvoje – už pusantro hektaro prie jūros 2 tūkst. eurų

Kažkas yra taikliai pasakęs, kad valstybė be teisingumo tėra nusikalstama žulikų gauja. Galima su tokia formuluote sutikti, galima ir ne, tačiau jei kas nors nesutinka, gal galėtų pasakyti kas yra valstybė, kurioje teisingumas tėra butaforija?

Čia atkeliamas straipsnis iš laikraščio “15min“, originalą galite rasti paspaudę ant šio straipsnio pavadinimo.

Klaipėdos rajono gyventojai buvo priblokšti, kai tiesdama dujotiekį valstybė iš jų paėmė didžiulius žemės plotus geroje vietoje, o už tai sumokėjo simbolines sumas. Žmonės ne tik patyrė didžiulius nuostolius, bet ir toliau turi mokėti žemės mokestį, nors užimtuose, bet formaliai jiems priklausančiuose sklypuose negali nieko daryti.
Žmonių istorijos skirtingos. Kažkas neteko tėvo palikimo. Kažkas paėmė paskolą iš banko, kurią turi mokėti toliau, bet planuotų statybų vykdyti nebegali. Giedrius Malakauskas teismuose bando apginti savo motiną ir gauti tinkamą kompensaciją už prarastą senelių žemę.
Iš mūsų pasityčiojo
 „Mano senelių žemė buvo nacionalizuota. Atgavus nepriklausomybę mama kreipėsi dėl jos susigrąžinimo. Ji buvo grąžinta 2000 m. Klaipėdos rajone turime 14 hektarų. 2011 m. buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas. Mamos sklypas pateko į teritoriją, kurioje leistina visa veikla, išskyrus pramonę. Pusantro hektaro iš mūsų buvo tiesiog paimta. Ten neleidžiama jokia veikla, bet ir likusi sklypo dalis dabar kelia daug klausimų. Aplinkui jau statomi gyvenamieji namai. Šiai veiklai ši teritorija buvo patraukliausia. Tai graži vieta prie Klaipėdos. Jūra taip pat netoli. Už kokių 5 kilometrų.
2013 m. mes iš „Klaipėdos naftos“ gavome laišką, kuriame buvo siūloma pasirašyti servituto nustatymo sutartį. Per mūsų sklypą turėjo eiti dujų vamzdynas. Pusantro hektaro iš mūsų buvo tiesiog paimta. Ten neleidžiama jokia veikla, bet ir likusi sklypo dalis dabar kelia daug klausimų. Ji irgi patenka į apsaugos zoną ir nors dabar ten statyba leidžiama, tai priklauso tik nuo poįstatyminių teisės aktų. Ne nuo įstatymo. Bet kuris naujas ministras gali šią tvarką pakeisti. Jau nekalbant apie tai, kad prieš pradėdami vykdyti darbus mes ir dabar turime gauti „Klaipėdos naftos“ leidimą. Bendrovės, su kuria kovojame teismuose“, – 15min pasakojo G.Malakauskas.
Bendrovė mainais į žemę pasiūlė pinigų: „Už 1,4 hektaro mums buvo pasiūlyta 8 tūkst. litų (2,3 tūkst. eurų). Apie tikrąją žemės rinkos kainą galime net nekalbėti, bet sklypo vertė, nuo kurios mes mokame žemės mokesčius, yra 500 tūkst. litų (145 tūkst. eurų). Ar čia galima kalbėti apie sąžiningas sąlygas? Mes matėme, kad iš mūsų tiesiog atimamas turtas, bet paliekami visi įsipareigojimai. Mes mokame žemės mokesčius, kažkas moka paskolas bankui, bet sklypų naudoti negalime. „Klaipėdos nafta“ privalėjo bendrauti su gyventojais. Mes jiems teikėme pasiūlymus, į kuriuos buvo žadėta atsižvelgti, bet galutinis atsakymas buvo: „Atsiprašome, jūsų siūlymai netinka.“
Mes siūlėme, kad pati bendrovė pasamdytų nepriklausomus turto vertintojus ir kompensuotų mums nuostolius, bet „Klaipėdos nafta“ nesutiko. Iš mūsų buvo tiesiog pasityčiota. Buvo sudaryta „Klaipėdos naftos“ darbuotojų komisija, kuri apsvarstė tokį pasiūlymą ir nutarė jo netenkinti.“
Pasipelnė akcininkai
Pasak pašnekovo, ši situacija tapo puikia proga pasipelnyti „Klaipėdos naftos“ akcininkams, tarp kurių yra ir privačių asmenų: „Mes klausėme, ar dėl mūsų žemės sprendimus priima valstybės institucijos, ar akcinės bendrovės? „Klaipėdos nafta“ yra akcinė bendrovė, kuri savo akcijomis prekiauja biržoje. Tai reiškia, kad jos turtu bet kuris investuotojas gali sau krauti kapitalą. Specialųjį planą turėjo rengti Energetikos ministerija, bet ji šias savo pareigas perleido „Klaipėdos naftai“. Tai absurdas. Viešajam interesui atstovaujanti valstybės institucija žemės paėmimo klausimą perdavė bendrovei, kurios vienintelis tikslas yra siekti pelno. Visiškai aišku, kad ji žemę paėmė sau pigiausiu būdu. Visa kita nesvarbu. Teisės aktai tai leido.
Mes atsidūrėme spąstuose. Galėjome skųstis tik administraciniams teismams, kurie net nevertino, kiek tai teisinga ir proporcinga. Viskas atitinka priimtiems teisės aktams. Viskas teisėta.
Tada man kyla klausimas – o šis sklypas sovietmečiu nacionalizuotas laikantis tuo metu galiojančių įstatymų? Taip. Vadinasi, viskas teisėta? Tai kodėl mes tai pasmerkėm, žemę žmonėms grąžinom? Nes nebuvo teisingumo. Dabar situacija analogiška. Žmonės neturi pinigų ir laiko eiti į teismus. Daugeliui trūksta elementarių teisės žinių. Suprantame, kad teistis su valstybe labai sunku ir esame silpnoji pusė. Daugelis tiesiog nuleido rankas.
Nieko negalime padaryti.“
Paminklas neteisybei
G.Malakauskas teigė, kad „Klaipėdos naftos“ požiūris bendraujant su turtą praradusiais žmonėmis stebino: „Kokia iš viso dabar mūsų žemės vertė? Bet kokias statybas joje teks derinti su „Klaipėdos nafta“. Ar žmonės norės pirkti tokį sklypą, kai gali nusipirkti be ribojimų? Net jei statyboms leidimą gaus – per dujotiekį negali važinėti joks transportas. Kaip reikės vykdyti statybas? „Klaipėdos nafta“ mums pasiūlė už savo pinigus pasistatyti estakadą. Galite įsivertinti, kokie tai pinigai.
Aštuoni tūkstančiai litų buvo pervesti į „Swedbank“ depozitinę sąskaitą. Kai mano mamą pirmą kartą išvarė iš tos žemės, jai buvo 7 metai. Dabar jai 80 metų ir ji vėl negali apsiginti. Pasakiau, kad šiuos pinigus paimsim tik vienam tikslui – už juos pastatysim paminklą Lietuvoje vykstančiai neteisybei. Tegul tai būna simbolis.
Mes tai išgyvensim, bet yra žmonių, kurie ėmė paskolas, kurie sunkiai verčiasi ir jau yra seni, yra žemė grąžinta iš Sibiro grįžusiems žmonėms. Jie galėtų ją parduoti ir turėti pinigų dabar, bet iš jų žemė paprasčiausiai atimta. Sakoma, kad dujotiekis netrukdo naudotis žeme, bet juk tai absurdas. Mes ten net šuns būdos pastatyti negalime. Jei kas norėtų parduoti, kas norės pirkti tokius sklypus?“
Tėvo palikimas
Panašią istoriją 15min papasakojo Virginija Zakarauskienė: „Mano vyras mirdamas žemę paliko sūnui. Tai buvo jo tėvų žemė. Mūsų sklypas yra stačiakampio formos. Per patį jo vidurį, išilgai buvo nutiestas dujų vamzdis. Iš 2,5 hektarų, dabar naudotis galima tik 1 hektaru. Už tai mums buvo į depozitinę sąskaitą pervesta 6 tūkst. litų (1,7 tūkst. eurų). Mes jų neėmėme. Aš prašiau kompensuoti mums prarastą žemę lygiaverčiu sklypu. Greta buvo laisva valstybinė žemė, bet Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) mums atsisakė keisti sklypo ribas. Mes kreipėmės į teismus, bandėme tai ginčyti, kryžiaus keliai jau praeiti. Kaip gali būti taip, kad valstybė iš tavęs tiesiog paima žemę ir jos nekompensuoja, nors greta yra laisva valstybinė žemė?
Kai mano vyras dar buvo sveikas ir gyvas, greta „Klaipėdos vandenys“ tiesė nuotekų trasą. Ten buvo pasėti pasėliai. Už juos buvo sumokėta 7 tūkst. litų (2 tūkst. eurų) kompensacija. Vien už tai, kad savininkai negalėjo nuimti toje vietoje derliaus. O iš mūsų atėmė visam laikui pusantro hektaro ir pervedė 6 tūkst. litų (1,7 tūkst. eurų). Ar tai ne pasityčiojimas? Kaip gali būti taip, kad valstybė iš tavęs tiesiog paima žemę ir jos nekompensuoja, nors greta yra laisva valstybinė žemė?
Mano sūnus mokosi antrame kurse. Buvo planų, susijusių su ta žeme. Dabar jų neliko. Valdžia šneka, kaip sugrąžinti žmones atgal į Lietuvą. Viskas vyksta priešingai. Žmonės išvaromi iš Lietuvos. Mano sūnus irgi mato šitą neteisybę ir sako, kad tokioj valstybėj gyventi nenori. Iš jo tiesiog atėmė tėvo žemę.“
Leido Seimas
Advokatė Snieguolė Šermukšnė 15min teigė, kad buvo visos prielaidos ginčą spręsti taikiai, tačiau ir NŽT, ir „Klaipėdos nafta“ siekė geriau sumokėti centus, nei greta skirti kitą laisvos valstybinės žemės sklypą: „Mane stebina, kad tiek NŽT, tiek „Klaipėdos nafta“ šio ginčo nesutiko baigti taikiai, nors tam buvo visos sąlygos. Mes pasiūlėme skirti laisvos valstybinės žemės greta ir pakeisti sklypo ribas. Taip „Klaipėdos naftai“ nereiktų nieko mokėti. Tokius sprendimus priiminėjo NŽT centrinis padalinys. Aiškiai pamačiau, kad tai tarnyba, kuri tikrai nenori spręsti problemų ir padėti žmonėms.
Seimas skubiai priėmė specialų įstatymą, kuris leido neišpirkti žemės, o tiesiog nustatyti servitutą. Tuo buvo pasinaudota. NŽT paskaičiavo servitutų vertes, kurios visiškai neatitinka tų sklypų rinkos kainos.
Mano byloje itin stebino „Klaipėdos naftos“ pozicija. Tuo metu bendrovėje dirbęs, o šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaujantis Mantas Bartuška pasirašė atsiliepimą į mūsų apeliaciją, kuriame siūlė mūsų prašymą atmesti. Kažkodėl bendrovei buvo palankiau mokėti, nei siekti, kad vamzdynas eitų per valstybės žemę ir netrukdytų žemės savininkams. Mes toliau bandome kovoti teismuose, nors didžioji dalis asmenų teismuose jau yra pralaimėję. Valstybės ir ypač NŽT pozicija yra itin nelanksti. Ne vienoje byloje susiduriu su tuo, kad NŽT nežiūri žmonių interesų, o elgiasi visiškai nesuprantamai. Dėl to procesai tęsiasi labai ilgai, o ginčai keliasi į teismus.“
Vadovavosi įstatymais ir specialiuoju planu
15min paprašė NŽT atstovų paaiškinti, kodėl už pusantro hektaro greta jūros siūlomi keli tūkstančiai eurų. NŽT atstovas Ruslanas Golubovas nurodė, kad visa tai padaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis. Jis pabrėžė, kad servitutai numatyti atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, kuriuos rengia ne NŽT.
Kaip jau minėta, specialųjį planą rengė ir servitutų būdą pasirinko „Klaipėdos nafta“. Planą tvirtino Energetikos ministerija.
Servitutų vertės nustatytos vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Jos nustatytas pagal specialiojo plano rengėjų pateiktus duomenis.
R.Golubovas paaiškino, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė suteikti laisvos valstybinės žemės plotus už žemės sklypus, kuriuose nustatomas servitutas administraciniu aktu. Būtent todėl žmonių prašymai kompensuoti žeme, o ne menkomis sumomis nebuvo tenkinami.
“Klaipėdos naftos“ atstovė Indrė Milinienė 15min paaiškino, kad servitutai yra normali ir dažnai tokiais atvejais taikoma praktika: „Visuotinai paplitusi praktika požeminei inžinerinei infrastruktūrai nustatyti žemės servitutus, o ne taikyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. SGD dujotiekio apsaugos zonoje vykdyti veiklą galima, tik su tam tikrais apribojimais, numatytais teisės aktuose. Pažymėtina, kad didžioji dauguma žemės sklypų, kuriuose nustatyti servitutai, yra žemės ūkio paskirties, kuriuose žemės ūkio veikla yra galima.“ Pasak jos, iš viso dėl nutiesto dujotiekio žemės savininkams išmokėta 299 790 eurų kompensacijos. Bendrovės atstovė patikino, kad „Klaipėdos nafta“ liko neutrali žmonių ginčuose su NŽT. Ji taip pat pabrėžė, kad didesnes kompensacijas būtų sumokėję visi mokesčių mokėtojai: „Specialusis planas suprojektavo servitutus SGD terminalo infrastruktūrai. „Klaipėdos nafta“ to nepasirinko.
Svarbu akcentuoti tai, jog SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai yra paskirstomi visuomenei per saugumo dedamąją, todėl papildomos galimos kompensacijos, kurių siekia žemės savininkai per naujus ieškinius, būtų paskirstytos visuomenei vėlgi per SGD terminalo saugumo dedamąją. Pabrėžiame, jog su didžiąja dalimi žemės savininkų pavyko susitarti taikiai, kas įrodo, jog bendrovės atstovai telkė dideles pastangas ne tik siekiant efektyvaus bendradarbiavimo su žemės savininkais, bet ir kokybiško rezultato visoms suinteresuotoms pusėms.“

Ar sukčiauti ir vogti skirtingos sąvokos? Apie RIMI pasitaikančią praktiką

2 Komentaras

Šį kartą nerašysiu jokio straipsnio, palikdamas skaitytojui viską susivokti iš savo susirašinėjimo su „RIMI“ valdžia. Tiesa, pati šios korporacijos valdžia nei nepabandė susirašinėti. Ji tiesiog persiuntė mano raštą Kaune, Studentų gatvėje esančios krautuvėlės vadovei ir „sukis“ pati kaip sugalvosi…

Matyt reikės pabandyti ateityje įjungti į tokius „pokalbius“ ir LR prekybą kontroliuojančias organizacijas. Tik toks nelinksmas juokas ima… Vandeniu nuplauti savo nusikaltimus nori šios parduotuvės direktorė savo gėdą. O gal tai nei ne gėda? Gal tai gyvenimo norma?

P.S. lieku labai dėkingas, kad mane Rimi vertina kaip aukšto lygio poliglotą ir pastabas [ATTENTION] man rašo angliškai

 

Отправитель письма запросил подтверждение о прочтении.

Pareiškimas

Šiandiena, 2016-09-03 d. apsilankėme jūsų parduotuvėje Kaune, Studentų g. 19. Pamatę didelę reklamą, kad negazuotas mineralinis vanduo 1,5 ltr. kainuoja gerokai pigiau, t.y. 0,41 €, nutarėme paimti jo visą bloką, t.y. 6 butelius. Tačiau sumokėjus ir jau važiuojant namo, susimąstėme ar tikrai pritaikyta ta nuolaida. Peržiūrėję kvitą įsitikinome, kad jis kainavo pilna kaina, po 0,58 €. Grįžome pasižiūrėti, gal gi apsirikome, gal ten parašyta, kad akcija galioja gazuotam vandeniui. Tačiau ne – užrašas skelbė, kad akcija taikoma negazuotam. Ir tik vėliau, išsamiai studijuodami visą reklamą, pastebėjome smulkiomis raidėmis parašytą datą – “Akcija galioja iki rugpjūčio 30 d.“ Taigi kasa paskaičiavo teisingai, tačiau kam salėje buvo paliktas apgaudinėjantis užrašas?
Akivaizdu, kad pranešimo paskirtis buvo apgauti žmones. Nesuokiama kaip galima net 5 dienas laikyti reklamą, kurios terminas yra pasibaigęs. Tai užslėpta apgaulė.

O kokia Jūsų nuomonė? Į tokius pirkėjų pastebėjimus reaguojate tradiciškai? “Apgailestaujame“, “atsiprašome“ ar gal kokią nors kompensaciją taikote?

Ačiū už būsimą atsakymą.

Romualdas

 

Понедельник, 5 сентября 2016, 12:25 +03:00 от Roma Zickeviciene <Roma.Zickeviciene@rimibaltic.com>:

Laba diena,

dėkojame  už Jūsų pastebėjimus ir sugaištą asmeninį laiką tam kad ši žinutė pasiektų mus. Vertiname savo klientus, visada atkreipiame dėmesį į savo klientų komentarus, pastabas, skundus, nes tai mums leidžia tobulėti. Norime Jus patikinti, kad ši klaida nėra tyčinė ir ją lėmė žmogiškasis faktorius. Atsiprašome už patirtus nepatogumus mūsų prekybos centre. Norime Jus pakviesti, Jums patogiu metu, į mūsų prekybos centrą, kur grąžinsime Jums permokėtą sumą ir kompensuosime patirtus nuostolius: padovanosime pakuotę to paties mineralinio vandens.

 Pagarbiai, SM Studentų MHM Savanorių

Direktorė Roma Žičkevičienė tel 868391906

ATTENTION: This e-mail may contain confidential information that is intended solely for the addressee. If you are not the intended recipient, you should delete this message and are hereby notified that any disclosure, copying, or distribution of this message, or the taking of any action based on it, is strictly prohibited.
Вчера, 19:17

3 файла

Nesu tikras, kad Jūs pati asmeniškai tikite tuo, ką sakote, tačiau aš, tuo, “kad ši klaida nėra tyčinė ir ją lėmė žmogiškasis faktorius“, atleiskite, netikiu. Greičiau kilo įtarimas, kad jūs savo prekiautojams gal mokate kokius nors paskatinimus už realizacijos apimtis. Ir tai yra ne atsitiktinai.
Dar tą pačią dieną, kai mes sugrįžome ir pamatėme tą smulkiu šriftu padarytą įrašą, jog akcija tęsėsi tik iki rugpjūčio 30 d., mes, siekdami, kad nebebūtų apgaudinėjami kiti pirkėjai, nuėmėme tą lentelę ir užkėlme ją ant lentynos viršaus. Vakar intuicija sakė, kad apgaulė tęsiasi, juk sekmadienis, didelė tikimybė, kad kontroliuojančių organizacijų darbuotojai išvykę kur nors prie vandens, todėl paaukojome dar dalį savo laisvalaikio ir atvažiavome į Jūsų parduotuvę…
Nuojauta neapvylė, tik šį kartą turėjome pasiėmę fotoaparatą… Lentelė, padėta ant lentynos viršaus, jūsų darbuotojų buvo surasta ir vėl pritvirtinta šalia mineralinio vandens.
O jūsų nuomone, gerb. direktore, ir čia žmogiškoji klaida? Tai kada būna tyčinė, sąmoninga klaida?
Nuotraukas prisegu…

—–
Geros dienos

 

 

 

 

 

 Rimi apgaulė

 

A.Ziabkus: Ieškai teisybės? Gal tamsta psichiškai nesveika?

Parašykite komentarą

Šiame straipsnelyje neturiu nei ką komentuoti. Nebent tai, kad prieš 5-6 metus teko susipažinti su inžiniere [pensininke] I.Bimbiene, nes suvedė neteisybė, kuri akivaizdžiai drabstoma ant piliečių Palangos valdžios institucijų. Nepatinka Palangos merijai žmonės, kurie žino savo teises ir jas gina. Nepatinka jie ir kai kuriems teisėjams…

O čia štai “Lietuvos ryto“ reporterio medžiaga. –>>>

Neregėta: Palangos apylinkės teismo teisėja Diana Vercinskė Apskrities teismuose - nauji pirmininkai nuotrauka, foto palangiškei Irenai Bimbienei, kuri dėl ginčijamos sklypo ribos nesutaria su kaimynais, skyrė 3 mėnesių psichiatrijos ekspertizę.

Būsto valda: Ką norime, tą darome 1

5 Komentaras

Kad daugiabučių gyventojai jau seniai paversti vietinių miesto valdžių  vergais, jokia paslaptis ar naujiena. Todėl šį kartą daug nesiplėtosiu. Tiesiog noriu parodyti jų kultūrą ir mentalitetą, nes tikiu, kad naujasis Kauno meras anksčiau ar vėliau skirs laiko tokiems niekadėjams reketininkams kaip gyvenamuosius namus “adminsitruojanti“ bendrovė “Būsto valda“. Kabutėse rašau neatsitiktinai, nes man niekada nesigaus reketą vadinti administravimu. Bet spręskite patys…

Ketvirtadienį grįžęs namo laiptinėje pastebiu iškabinėtus kelis skelbimus. Jų savininkas – UAB “Būsto valda“. Skelbimų klijuotojas, spėju, ne koks nors pasamdytas laiškininkas, o žmogus, kuris turėtų būti vadinamas pastato administratoriumi. Taip, administratoriumi, nes visų mūsų sąskaitose įrašomos nemenkos sumos už pastato ir jame esančių komunalinių tinklų ADMINISTRAVIMĄ. Kas tai yra, nėra aišku niekam. Nes ši “darbas“ atsirado anksčiau negu jį kas nors kada nors ėmė dirbti. Bet man asmeniškai keliuose teismo posėdžiuose teko išgirsti, kad administravimu laikoma tam tikro jų darbuotojo atėjimas į “administruojamą“ namą ir jo apžiūrėjimas. Taigi, administratorius, galvojant pagal tokias formuluotes, turėtų būti tas žmogus, kuris rūpinasi namo viešąją ir technine tvarka.

Kad pastatai įgautų žmonišką išvaizdą ir būtų malonūs jų gyventojams bei svečiams, Kauno miesto tarybos norminiuose dokumentuose nurodyta, kad namo administratorius privalo pagaminti arba nupirkti ir visose laiptinėse iškabinti skelbimų lentas, kuriose privalu teikti informaciją visais pastato eksploatavimą liečiančiais klausimais. Matyt baisiai jau kvailas toks nurodymas pasirodė Būsto valdos vadovams, bet jei jau liepta, tokios skelbimų lentos iškabintos. Tik paliktos jos “trečiosioms šalims“, t.y. tiems, kas siekdamas asmeninio pelno, reklamuojasi savo teikiamas paslaugas. O ar taip turėtų būti? Ne, būtent Būsto valda turėtų radusi pašalinių instancijų skelbimus, inicijuoti jiems baudas. Tačiau gal gi, kaip vienas mano kaimynas įtarė, tos lentos jau duoda pelną? Ko gero taip…

Vis tik šiai dienai turime tokią situaciją: oficialioji lenta prigrūsta skelbimų “Brangiai perku ordinus ir medalius“, “Perku butą jūsų name“, “Ekologiškai restauruoju vonias“, “Siūlau paskolas“, “Kviečia senelių namai“ ir t.t., o mūsų geradariai savo skelbimus klijuoja [taip, būtent klijuoja] ant elektros skaitliukų skydo. Gal ir protingas sprendimas? Gal gi tikrai galima gauti net pelną iš esamos s  kelbimų lentos, o aptepliojus elektros skydo dureles klijais bus galima organizuoti jų perdažymą, suprantama, surenkant gyventojų pinigus?

Bet gal gi šį kartą pavyks padaryti kitaip? Gal šį kartą merija įkalbės Būsto valdą savo lėšomis atlikti visų elektros skydinių perdažymą? Ir gal tai bus daroma ne tik mūsų name, bet ir visame Kaune, t.y. ten, kur žmonės PATEIKS PRETENZIJAS  NAMO ADMINISTRATORIUI?

Nesnauskime ponai, pabandykime tokį scenarijų.

BV sklb ant elektros 4

BV oficiali lenta 2

BV sklb ant elektros 2

„Būsto valda“, švelniai tariant, dirba labai neskaidriai

Komentarų: 1

Truputį patrumpintas straipsnis iš “Kauno dienos“ laikraščio.

  • 2014-11-19 05:00:00 Agnė Smolienė Dienraščio „Kauno diena“ rašinys, Evaldo Virkečio ir Tomo Raginos nuotr.
Iš nuosavo namo į daugiabutį atsikraustęs kaunietis jau metus nemoka mokesčių “Būsto valdai“. Vyras įsitikinęs, kad namo administratorius juos apskaičiavo nepagrįstai. Šis ginčas jau persikėlė į teismą.

Kilo klausimų

Prieš metus į butą Eigulių mikrorajone persikėlęs Romualdas Matelis pasakojo iš anksto įtaręs, kad kils konfliktas su “Būsto valda“. “Iš spaudos žinojau, kad užkrauna žmonėms nerealius mokesčius. Galvojau, jeigu man taip atsitiks, nesileisiu mulkinamas. Taip ir atsitiko“, – šypsojosi ne vieną bylą teisme su įvairiomis įmonėmis dėl pažeistų jo, kaip vartotojo, teisių laimėjęs vyras.

Viskas prasidėjo nuo to, kai, nagrinėjant buvusio buto šeimininko sąskaitas, R.Mateliui kilo daug klausimų. “Priešingai nei kiti, aš niekam neskambinau, neieškojau jokių vadybininkų. Parašau raštą, nunešu jį sekretorei. Ji užregistruoja, uždeda antspaudą ir viskas. Jokių emocijų, jokių pykčių“, – tokia taktika vyrui padėjo surinkti visus įrodymus, kai po metų už įsiskolinimus “Būsto valda“ jį padavė į teismą. “Aš jiems pats sakiau: arba man atsakykite, arba spręskite teismine tvarka, jeigu tik taip galima spręsti problemą ir viską išsiaiškinti“, – R.Matelis parašė ne vieną raštą, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė. Todėl ir teismo salėje situacija nepasikeitė – “Būsto valda“ pirmiausia buvo įpareigota atsakyti į visus jai pateiktus klausimus.

Tiki pergale

Per pirmą posėdį, taip ir neišpildžius R.Matelio prašymų, “Būsto valdos“ advokatas pasiūlė sudaryti taiką. “Sakau, taikykimės, bet apskaičiuokite man normalias kainas“, – nepasidavė R.Matelis.

Jis teigė įsitikinęs savo pergale, nes mokesčiai yra tikrai neteisingi. Pirmiausia vyrui įtarimų sukėlė paini sąskaita, tačiau labiausiai suglumino nepagrįstos rinkliavos už liftą. Iš namo gyventojų renkami pinigai už lifto renovaciją, remontą, administravimą, eksploataciją, techninę priežiūrą.

R.Matelis stebėjosi tokia dviprasmybe, kad lėšos renkamos ir lifto renovacijai, ir remontui. Juolab kad “remonto“ eilutėje įrašytas nulis. “Kam tada klaidinti žmones ir makaluoti jiems smegenis nereikalinga informacija?“ – piktinosi kaunietis.

Įtartini mokesčiai

Lėšų kaupimas renovacijai jam taip pat buvo įtartinas: “Apie liftų renovacijas esu daug girdėjęs. Žmonės iš Kauno ir Vilniaus yra pasakoję, kad netikėtai tie visi sukaupti pinigai kažkur dingsta. Paprašiau “Būsto valdos“, kad sąskaitoje man kiekvieną mėnesį parašytų, kiek aš jau esu sukaupęs. Aš turiu teisę prižiūrėti, kad nedingtų nė vienas mano sumokėtas centas.“

R.Matelis taip pat pageidauja sužinoti, kodėl kaupiamasis mokestis yra toks didelis ir kuo remiantis jis buvo nustatytas. Juolab kad gyventojai nežino, kokia suma turi būti surinkta, kiek jiems dar reikės ją rinkti ir ką planuojama už tuos pinigus padaryti. “Jeigu jie planuoja pirkti naują liftą, tuomet turi būti sudarę sutartį su ta įmone, kuri jį parduos. Kad nebūtų taip, kad po metų tas liftas pabrangs ir vėl mums reikės rinkti pinigus. Mes vis renkame, renkame, o liftas vis brangsta, ir taip niekada nesurenkama. Jie turi dirbti atsakingai. O jeigu atsitiks taip, kaip vilniečiams, ir tie pinigai dings? Po to visi numos ranka, nes bijos teismų“, – aiškino R.Matelis.

Nelogiškas sprendimas

Kitas dalykas – lifto eksploatacija. Šiuo metu “Būsto valda“ yra nustačiusi mokestį pagal buto dydį. Anot R.Matelio, dviese gyvenančio keturių kambarių bute, tai yra labai neteisinga.

“Civiliniame kodekse tikrai yra parašyta, kad aš turiu išlaikyti tam tikrą bendros patalpos dalį pagal savo buto plotą. Tačiau eksploatacija ir išlaikymas yra skirtingi dalykai. Tai visai kitas dalykas – aš turiu mokėti už kurą (šiuo atveju elektrą), susidėvėjimą, kuris priklauso nuo žmonių kiekio ir kaip dažnai jie naudojasi liftu. Mano buto gyventojai nevažinėja liftu. Kodėl aš turiu mokėti už tuos, kurie galbūt keturiese gyvena vieno kambario bute?“ – vyras vadina tai ne tik nelogišku, bet ir politiniu sprendimu, kai jis yra baudžiamas už tai, kad turi daugiau turto už kitą šeimą: tai socialistinė lygiava.

Jis tikisi, kad teismas nuspręs teisingai ir įpareigos “Būsto valdą“ perskaičiuoti mokesčius taip, kad už lifto eksploataciją būtų mokama pagal gyventojų skaičių.

Atskiri mokėjimai

R.Matelis teisme taip pat prašo, kad būtų paaiškinta, kas tiksliai yra eksploatacija. Kadangi lifto veikimą užtikrina elektros energija, gyventojams kelti sunaudota elektra ir turi būti laikoma lifto eksploatacinėmis išlaidomis. Deja, paaiškėjo, kad sąskaitose liftui sunaudota elektra tyliai perkeliama į nieko bendro su liftu neturinčią eilutę “Mokestis už bendro naudojimo patalpose sunaudotą elektrą“. Šį mokestį reikia sumokėti tiesiogiai LESTO.

“Paklausiau LESTO, už kokią elektrą aš jiems moku. Sako, už laiptinės apšvietimą. Mano aukšte yra nuo judesio įsijungianti energiją taupanti lemputė, kuri per mėnesį gali sunaudoti daugiausia litą, o iš manęs prašo visų dvylikos“, – stebėjosi R.Matelis. Anot jo, tuomet LESTO pripažino, kad į tą sumą yra įskaičiuota ir elektra, kurią naudoja liftas. Paskambinęs “Kauno liftams“ R.Matelis pabandė išsiaiškinti, ką jie įvardija kaip lifto eksploataciją.

Abejotinos paslaugos

“Man pasakė: ateiname pažiūrėti į liftą. Sakau, o kaip jūs į jį žiūrite: ar tik žiūrite, ar pačiupinėjate, kad įsitikintumėte, kad jis tikrai yra, o gal ir pavažinėjate ir patikrinate, kaip jis veikia? Kodėl poliklinikoje ar savivaldybėje aš matau ant lifto lentelę, kad jis buvo patikrintas 2013 m., o kitas patikrinimas bus tik 2015-aisiais“, – klausė vyras. “Kauno liftų“ atstovas jam atsakęs, kad neva daugiabutyje važinėja žmonės kas dieną. Paklausęs, ar tikrai valstybinėse įstaigose žmonės nevažinėja kas dieną ir kodėl skausmingiau bus matyti, kad liftas nukrenta daugiabutyje, o ne poliklinikoje, R.Matelis suprato, kad jokių patikrinimų kas mėnesį jo name nebūna.

“Taigi man apskaičiuota kas mėnesį mokėti beveik 20 litų praktiškai už nieką. Aš ir prašau teisme, kad “Būsto valda“ sudarytų grafiką, kada ateina jų darbuotojai, o aš stebėsiu, ar jie nedaro pravaikštų. Jei nesulauksiu ateinant, nemokėsiu. Galima sakyti, kad aš esu jų darbdavys ir aš noriu matyti, ką ir kaip jis daro“, – savo teises vardijo R.Matelis, kuriam pasirodė keista, kodėl už elektrą mokama LESTO, už liftą – “Būsto valdai“, o ne “Kauno liftams“. “Gal jie pasiima tarpininkavimo mokestį ir taip dar pabrangsta paslaugos?“ – spėliojo vyras ir pridūrė, kad mokant mokesčius atskirai ne tik apsunkinamas vartotojas, bet dar reikia sumokėti maždaug litą mokestį priimančiai įmonei.

Atsiuntė makulatūros

“Būsto valda“ jau atsiuntė vyrui atsakymus į dalį jo klausimų – “šūsnį makulatūros“, kaip juos įvardijo R.Matelis. Smulkiai prirašytuose lapuose pateikta daugybė informacijos, pradedant lentelėmis su mokesčių sumomis baigiant stogo keitimo specifika. Tiesa, nė žodžio apie liftus. “Teismas turbūt ilgai truks, nes jie apsimeta kvailiais, nepateikia to, ko yra įpareigoti. Tačiau kai žinai, kad tu esi teisus ir kovoji už savo teisybę, visiškai neabejoji savo pergale“, – šypsojosi vyras ir pritarė, kad nkovoti su neteisybe reikia turėti daug kantrybės, juolab kad teismai dažnai būna neteisingi.

“Jeigu kažkas iš valdžios nusprendė, kad jie bus administratoriai, tai nereiškia, kad aš iš karto turiu jiems mokėti, nes jie yra įpareigoti atlikti kažkokį darbą. Aš tapau savotišku jų darbdaviu“, – sakė R.Matelis, skatindamas netingėti ir kovoti už save. “Visus tuos dokumentus tu turi atidžiai skaityti, lyginti, žiūrėti, kur čia paslėptas melas ar yra klaidų. Ne išsilavinimas svarbu, tai tik tingėjimo pretekstas“, – teigė vyras.

Būtinas viešumas

Paklaustas, ar, jam laimėjus teisme, kainos pasikeistų tik jam ar ir visiems “Būsto valdos“ administruojamiems pastatams, R.Matelis tikino, kad būtų bandoma teismo sprendimą nuslėpti ir toliau taikyti nesąžiningus mokesčius. “Bet jeigu sukiltų dar du trys namai ir remdamiesi šiuo teismo sprendimu reikalautų, kad ir jų mokesčiai būtų peržiūrimi, tada tai taptų neišvengiamybe ir jie nuo to negalėtų pasislėpti“, – aiškino vyras, kuris mano, kad jo byla, prieš pasiekiant pergalę, dar apkeliaus ne vieną teismą.

“Netgi sakyčiau, kad jiems galima būtų kelti baudžiamąją bylą. Jie juk norėjo mane apvogti. O kiek visame Kaune tokių žmonių?“ – klausė R.Matelis.

Nori nenori turi mokėti

Bendrovės “Būsto valda“ Kauno regiono vadovas Jevgenijus SAKOVSKIS įsitikinęs, kad jų darbuotojai elgiasi teisėtai, o už suteiktas paslaugas reikia susimokėti.

– Gal galite pakomentuoti susidariusią situaciją?

– Situacija yra tokia. Įsiskolinimas prisikaupė už pusantrų metų ir bendra jo suma yra 576 litai. Žmogus nemokėjo, apskundė mūsų ieškinį, todėl byla pasiekė teismą. Jeigu žmogus būtų sumokėjęs, nebūtų jokios bylos.

– Bet jis nemokėjo, nes iki šiol neatsakote jam į klausimus.

– Aš nesutinku. Galiu dabar pažiūrėti, ko jis klausė mūsų, bet juk informacija nieko bendro neturi su atsiskaitymu už bendras paslaugas. Tu nori nenori turi mokėti mokesčius. Nebūkime naivūs, daugiabučių komunalinės paslaugos, administravimas ir techninė priežiūra yra labai aiškūs dalykai.

– Man, tarkime, daug kas neaišku. Pavyzdžiui, kas yra lifto eksploatacija?

– Tai yra lifto techninė priežiūra. UAB “Kauno liftai“ vykdo kasmėnesines apžiūras.

– O kaip patikrinti, kad jos vyksta? Jūs juk nenorėtumėte mokėti už kažką, ko nematote.

– Keistokas klausimas. Liftas juk ne ką tik pastatytas. Jeigu klausimas žmogui kyla tik dabar, o ne prieš dvidešimt metų, tai mane stebina. Be to, Kauno miesto daugiabučių administravimo mokesčiai bei Civilinis kodeksas ir yra pagrindiniai du dokumentai, kurie reglamentuoja mūsų darbą.

– Kodėl per pirmą posėdį siūlėte taikos sutartį?

– Tai yra normali praktika. Žmogui išauga bylinėjimosi išlaidos. Mes tiktai rūpinamės žmogumi. Faktas yra faktas, paslaugos yra suteiktos ir už tai reikia atsiskaityti. O kai jau žmogus atsiskaito, jis jau gali bylinėtis su mumis ir ieškoti teisybės, mes tam neprieštaraujame. Bet negalima nemokėti ir reikalauti. Paimkite bet kokį gyvenimo atvejį – visur pirma reikia sumokėti.

Pavyzdžiui?

– Nueikite į “Maximą“, nusipirkite duonos, o po to sakykite, kad nepatiko.

O kodėl negalėtų būti kažkokio grafiko, kuris parodytų, kada ateina lifto techninis prižiūrėtojas?

– O kaip tai padėtų tam žmogui? Jeigu žmogus nepatenkintas paslaugomis arba liftas neveikia, tai va tada ir gali reikšti pretenzijas.

Teisėsauga: ar visada galime pateisinti jos “nuomonę“?

Parašykite komentarą

O gal vis tik per daug šiandiena laisvės turi kai kurie prokurorai ir policininkai?
Skaitome šiandiena “Lietuvos ryte“ paskelbtą straipsnį apie klaipėdiečio Rolando DRUNGILO šlykščią gyvenimo istoriją ir mintys savaime sugrįžta prie velionio D.Kedžio istorijos. Nors abi jos visiškai skirtingos, abi turi ir vieną bendrą bruožą: teisėsauga nieko neveikė, nereagavo į gautą vaizdo įrašą ir taip ne tik leido vystytis pilietinei “saviveiklai“, bet ir savotiška prasme paniekino Valstybės autoritetą daugelio žmonių akyse. Teisiškai sakant – paniekino teisėtus piliečių lūkesčius. Bet geriausia kiekvienasm skaitytojui darytis savas išvadas, nes tik jos gali pradėti kelti visuomenės savimonę. Tad “Lietuvos Ryto“ straipsnelis…

<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<__________________>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Žmonos šmeižtas vyras nori pamokyti valstybę (207)
A.Ziabkus 2014-09-03 08:24, E.Kazlaučiūnaitės nuotr.

Savo sutuoktinės melagingai smurtu apkaltintas ir dvi paras policijos areštinėje praleidęs klaipėdietis nusprendė, kad dėl to kalčiausia valstybė. Vyras jai pateikė beveik 40 tūkstančių litų ieškinį.

R.Drungilas: „Svarbiausia, kad dėl šios istorijos praradau pasitikėjimą valstybės pareigūnais ir pačia valstybe.“

Į butą iškviesti policijos patruliai, nekalto žmogaus laikymas areštinėje, du mėnesius trukęs policijos tyrėjų ir prokurorų bergždžias tyrimas, kurį teko nutraukti, rašo „Lietuvos rytas“. Tiek sąnaudų valstybė patyrė praėjusių metų gruodį gavusi melagingą vienos klaipėdietės pranešimą apie tariamą vyro 48-erių Rolando Drungilo smurtą prieš ją. Tačiau atsakyti už tai, kad valstybės institucijos tyrė nebūtą nusikaltimą, nėra kam.

Prašo atlyginti patirtą žalą

„Prokuratūra ir teismas mano, kad akivaizdžiai pareigūnams pamelavusi ir apie nebūtą nusikaltimą policijai pranešusi mano žmona išsakė tik savo subjektyvią nuomonę. Tokiu atveju tegu dabar valstybė, kurios institucijos taip uoliai reagavo į šią nuomonę, atlygina mano patirtą žalą dėl pasekmių“, – teigė smurtu prieš žmoną ir grasinimais ją nužudyti kaltintas R.Drungilas. Du mėnesius užtrukusį ikiteisminį tyrimą prokuratūra nutraukė vyro veiksmuose neradusi jokių nusikaltimo požymių. Tačiau melagingai apkaltintam klaipėdiečiui dvi paras teko praleisti areštinės kameroje.

Kol vyko tyrimas, R.Drungilui nebuvo leidžiama sugrįžti į savo namus, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prarado pasitikėjimą valstybe

Bendrovės „Intermetal“ vadybininku dirbantis klaipėdietis apskaičiavo, kad dėl užsitęsusio tyrimo jam padaryta turtinė žala siekia per 7 tūkst. litų, o advokatui sumokėta per 5,5 tūkst. litų.  Be to areštinėje jam nebuvo mokama alga. Dėl skirtos kardomosios priemonės buvo atšauktos numatytos darbo komandiruotės į užsienį ir už tai negautas padidintas atlyginimas.

Dėl taikytos prievartos priemonės – nesiartinti prie savo būsto – vyras su sūnumi buvo priverstas apsigyventi pas savo motiną, pas kurią gyvenant papildomai kainavo išlaidos būstui. Patirtą moralinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sumenkintą autoritetą, prarastą kolektyvo pasitikėjimą darbe, sutrikdytą sveikatą – R.Drungilas įvertino 30 tūkstančių litų. „Svarbiausia, kad praradau pasitikėjimą valstybės pareigūnais ir pačia valstybe, kuri turi ne tik teisę taikyti prievartos priemones, bet ir pareigą ginti asmens teises“, – teigė klaipėdietis.

Melą demaskavo vaizdo įrašas

Kad R.Drungilas žmonos apkaltintas melagingai, buvo aišku iš karto, nes vyras teisėsaugos pareigūnams pateikė tai įrodantį vaizdo įrašą. Ne vieną kartą su žmonos provokacijomis susidūręs klaipėdietis savo bute buvo įrengęs vaizdo kameras, kurių įrašai patvirtino, kad prieš skambinant policijai namuose jokio konflikto nebuvo: vyras žmonai nepratarė nė žodžio ir prie jos net nebuvo prisiartinęs. R.Drungilo manymu, tai įvertinę prokurorai ikiteisminio tyrimo iš viso neturėjo pradėti arba iš karto jį nutraukti. Vyras įsitikinęs, kad dviem paroms buvo sulaikytas be jokio pagrindo: „Aš nebuvau užkluptas darant nusikaltimą arba tuoj po jo padarymo, kaip tai numato įstatymas.

Atpiginau cukrų. Nors Maximoje “Apie viską pagalvota“ buvo

2 Komentaras

Vėlų gegužės 7 d. vakarą užėjau į Kauno Hypermaximą šio bei to nusipirkti. Ir ta pačia proga kavos puodelį ten esančioje valgyklėlėje nutariau išgerti. Sunku būtų net apytikriai suskaičiuoti kiek gyvenime esu išgėręs kavos įvairiuose bariukuose ir kavinėse, bet tai jau toks įprastas ritualas, kad… Nėra dar tekę per gyvenimą matyti, kad prie kavos būtų griežtai limituotas cukrus. Paprastai cukrinė stovi ant staliukų arba prie baro ir dėkis jo nors ir pusę puodelio. Bet pastaruoju metu vis labiau madoje supakuotos popieriaus justelėje normos. Po 5 gramus. Kada įvyko ekonominis lūžis nei nežinau, bet keletą metų anksčiau cukraus į pakutį dėdavo 7 gr. Kokis gi skirtumas, vis tiek visur gali, jei reikės, pasiimti antrą porcijikę. Neteko dar matyti, kad už jį prašytų pinigų. Bet…

Bet Maximoje “Apie viską pagalvota“, todėl prie kavos man padavė tik vieną cukraus normelę. Bus maža, žmogus nesidairydamas nusipirks antrą cukriuką. Juk, kaip senovės kaimiečiai mėgo sakyti – ne karvę kainuoja.

001

Tačiau prekybininkams, jei jie nors kiek nors norėtų būti gerbiami, derėtų vertinti savo pirkėjus kur kas labiau ir susivokti, kad kai kas iš jų supranta kainų politiką ne paviršutiniškai, o išsamiai.

– Norite antro cukraus? – paklausė pardavėja. – Bet jis bus mokamas. 25 centai.

Kodėl sakau, kad čia apie viską pagalvota? Jūs gal tikrai daugelis nepastebėjote, kad ši kaina tik iš pažiūros menka. O iš tikro? Jei 5 gr. kainuoja 0,25 lt., tai kilogramas cukraus čia kainuoja visus 50 litų. … Ne viskas gyvenime yra surašyta į įstatymus, tačiau visada pas mus egzistuoja vidinis padorumo supratimas. Ir šioje situacijoje Maxima neparodė jokio padorumo. Išskaičiavimas, ko gero, buvo toks: žmogus gi nežino, kad gaus tik vieną pakutį – daugeliui žmonių tik pusę įprastos normos. O kai kava jau garuoja puodelyje, negi jis pagailės 25 centų? Nupirks, o mes taip kainą kosminę susirinksime. 50 litų už kilogramą.

Maxima cukrus

Išgėręs kavą su antruoju pasisaldinimu, nuėjau prie lentynų. Smalsu gi pasidarė kokia cukraus pakeliuose kaina, jei juos perki išsinešimui. Visokio yra, tačiau pats brangiausias kainuoja 16 lt./kg. Tą vėlų vakarą į klausimą ar tai teisinga kainų politika negalėjo atsakyti nei budinti informatorė, nei kažkas iš administracijos, kur ji paskambino. Tiksliau – galėjo, sakė, kad “vsio zakonno“. Tačiau aš tuo netikėjau ir sekančią dieną paskambinau nemokama Maximos linija, telefonu, kurį matome ant kvito. Ten man pasiūlė kalbėtis numeriu 852686631. Darbuotoja pažadėjo man netrukus išsiaiškinti kaip gi taip ir tuoj pat paskambinti. Neskambino. Sekančios dienos 11 valandą pasukau ir vėl… Situacija ta pati, dar neaišku kaip čia yra, tuoj išsiaiškins ir man paskambins. Bet ne, neskambino. Gi turi žmogus pamiršti tuos 25 centus. Tačiau man įdomu ir o kaip gi bus elgiamasi ateityje, todėl nenurimau. Luktelėjęs dar kelias dienas, paskambinau ir šiandiena. Darbuotoja dabar jau kažką žinojo, nes nusistebėjo, kad niekas su manimi iki šiol nekalbėjo. Ir po pusvalandžio pagaliau sulaukiau Kauno Hypermaximos darbuotojos skambučio. Atsiprašė, paaiškino, kad paprasčiausiai niekas nei nežino kaip čia gavosi, kad tas cukrus taip pabrango. Ateityje, sakė, taip nebebus. Ateityje, sakė, duos po du pakelius cukraus. Kaip visame pasaulyje… Ačiū Maximai, dabar su šypsena lūpose galėsiu pliumpti jų kavą. 😀

Older Entries

%d bloggers like this: