Pradžia

A.Ziabkus: Ieškai teisybės? Gal tamsta psichiškai nesveika?

Parašykite komentarą

Šiame straipsnelyje neturiu nei ką komentuoti. Nebent tai, kad prieš 5-6 metus teko susipažinti su inžiniere [pensininke] I.Bimbiene, nes suvedė neteisybė, kuri akivaizdžiai drabstoma ant piliečių Palangos valdžios institucijų. Nepatinka Palangos merijai žmonės, kurie žino savo teises ir jas gina. Nepatinka jie ir kai kuriems teisėjams…

O čia štai “Lietuvos ryto“ reporterio medžiaga. –>>>

Neregėta: Palangos apylinkės teismo teisėja Diana Vercinskė Apskrities teismuose - nauji pirmininkai nuotrauka, foto palangiškei Irenai Bimbienei, kuri dėl ginčijamos sklypo ribos nesutaria su kaimynais, skyrė 3 mėnesių psichiatrijos ekspertizę.

Reklama

Strasbūro žinios trumpai

Parašykite komentarą

Dėl tam tikrų aplinkybių šiuo metu neturiu laiko rašyti savo nuomonės, todėl įkeliu tik Delfi konstatacinę dalį apie lietuvių prasidedančias pergales Strasbūre. Nes Lietuva jau pasiekė neregėto nesiskaitymo nei su žmonėmis, nei su teisingumu ribą. Už kurios bedugnė

Dvi lietuvės Strasbūre laimėjo bylas prieš valstybę dėl žemės

BNS
2013 m. lapkričio 13 d. 14:25

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad vienu atveju paimdama žemę ir už ją neteisingai atlygindama, kitu – pakeisdama jau dvejus metus galiojusį teismo sprendimą dėl jos grąžinimo, Lietuva pažeidė dviejų moterų, kurios ieškodamos teisybės kreipėsi į Strasbūro teismą, teises.

EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė 1942 metais gimusios Kotrynos Pyrantienės ir 1920 metais gimusios Elenos Varnienės teises nepaisydama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuosavybės apsaugos.

Iš K.Pyrantienės Lietuvos teismo sprendimu žemė buvo paimta atlyginant 1,466 tūkst. litus, nes už tokios vertės investicinį čekį moteris buvo ją įsigijusi 1996 metais, tačiau žemės rinkos vertė ją po dešimtmečio paimant siekė 112,5 tūkst. litų. Nors EŽTT pastebėjo, kad Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensavimą, pareiškėjai priteistą kompensaciją pripažino pernelyg maža.

Tuo metu E.Varnienei per Lietuvos teismus nepavyko atgauti jos motinai priklausiusios sklypo dalies, kuri buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui, nes bylą atnaujinus praėjus dvejiems metams po jai palankaus galutinio teismo sprendimo šis buvo pakeistas.

 ŽTT sprendimu, E.Varnienei priteisti 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų) neturtinės žalos ir 580 eurų (2001 litą) išlaidų. Klausimą dėl kompensacijos, kurią Lietuva turėtų išmokėti K.Pyrantienei, EŽTT įpareigojo spręsti Vyriausybę ir pareiškėją. Nepavykus pasiekti susitarimo per šešis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, Teismas turės galimybę pats išspręsti šį klausimą.

 

Jurga TVASKIENĖ – apie žemėtvarkininkų savivalę kaip Neringos konstantą

Parašykite komentarą

Atkeliu kiek patrumpintą J.Tvarskienės straipsnį iš laikraščio “Lietuvos žinios“, 2012-03-22. Pilną straipsnį skaitykite spustelėję ant šio laikraščio logotipo.

Apžvalgininkas V.Valiušaitis savo kailiu patyrė teisingumą pagal pajūrio valdininkus. Pabandęs ieškoti teisybės ir skųsti įtakingų kaimynų savivalę – užtvertą įvažiavimą į jo sklypą Juodkrantėje – žurnalistas išgirdo valdininkų iššūkį: jo teisė į kelią apskritai panaikinama, o ateityje gali būti svarstomas ir nuosavybės atėmimo klausimas.

Kovo 27-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismas atvers bylą, kurioje žinomas žurnalistas V.Valiušaitis skundžia ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės praėjusių metų rugsėjo 1 dienos įsakymą. Šiuo dokumentu valdininkė panaikino valstybinės žemės sklypuose Juodkrantėje, Miško gatvėje 9 ir 11, buvusius servitutus (ribota teisė naudotis svetima nuosavybe, pavyzdžiui, važiuoti per svetimą sklypą – aut.). Teismui apskųstas sprendimas buvo priimtas po to, kai V.Valiušaitis kreipėsi į valstybės įstaigas dėl teisės naudotis savo turtu apribojimo – įtakingiems kaimynams užtvėrus servitutinį kelią, vedantį į žurnalisto sklypą.

Seimo Antikorupcijos komisijos narė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė šioje situacijoje įžvelgia pajūrio valdininkų pasirengimą dangstyti savų interesų turinčius įtakingus vietos veikėjus. “Kuršių nerijoje kaip egzistavo sava tvarka, taip egzistuoja iki šiol. Tebegalioja visiškas neteisėtumas, anarchizmas. Aptariamoje situacijoje V.Valiušaitis yra teisus, bet prieš jį stovi Viktoras Valceris ir Rolandas Zujevas (vienas jų buvęs Klaipėdos “Sodros“ vadovas, kitas – įtakingas politikas, jų artimieji valdo V.Valiušaičio kaimynystėje esančius sklypus – aut.). Tai, ką šiuo metu daro Klaipėdos valdininkai, labai panašu į šių veikėjų dangstymą“, – kalbėdama su LŽ neabejojo politikė.

Parlamentarė A.Stancikienė neabejoja, kad Klaipėdos valdininkai šoka pagal įtakingų vietos veikėjų dūdelę.

Įtakingi kaimynai

V.Valiušaičio nuosavybė Juodkrantėje – buvęs pionierių stovyklos valgyklos pastatas su 4,4 aro žemės. Sklypo dalis žurnalistui buvo išnuomota 99 metams su teise seną valgyklą rekonstruoti į gyvenamosios/rekreacinės paskirties statinį. 2003-iaisiais buvo parengtas ir praktiškai suderintas pastato rekonstrukcijos projektas, tačiau <…> statybos leidimas iki šiol taip ir neišduotas.

Gal V.Valiušaitis būtų ramiai sulaukęs, kol valdžios žmonės priims sprendimus beveik dešimtmetį trunkančioje Kuršių nerijos detaliojo plano derinimo epopėjoje. Jei ne viena aplinkybė – jo sklypo kaimynystėje įsitvirtinę visoje Lietuvoje žinomi įtakingi veikėjai, valstybinės žvejybos bendrovės “Jūra“ yra įsigiję jos likvidatoriai V.Valceris ir R.Zujevas.

Prieš gerą dešimtmetį V.Valcerio vadovaujama Klaipėdos “Sodra“ iš “Jūros“ perėmė dvi poilsines Juodkrantėje, o už tai nurašė 28 mln. litų skolų. Tačiau netrukus vienas parduodamų kompleksų tapo V.Valcerio sesers A.Venckienės nuosavybe – jis jai atiteko už 4 mln. litų. Į čia įrengtą viešbutį 2001 metais iš “Sodros“ patalpų V.Valceris išsigabeno jo vardą visoje Lietuvoje išgarsinusią masažinę vonią, pirktą už valdiškus pinigus. Už piktnaudžiavimą tarnyba vyriškis tuomet buvo teisiamas, bet nuo realios laisvės atėmimo bausmės jį išgelbėjo amnestija.

Su V.Valcerio vardu dabar naujo skandalo sūkuryje atsidūrusią žemę sieja ir 2008-aisiais nemenką triukšmą sukėlusi žinia, kad sesers valdomas sklypas, kuriame pajūrio veikėjas planavo statyti dar vieną viešbutį, yra stebuklingai padidėjęs. 1999 metais “Kuršių kiemo“ žemės sklypas užėmė 22,09 aro, o 2003-iaisiais Neringos savivaldybės tarybos valdybos patvirtintame plane jis “išaugo“ iki 25,2 aro. Ši savivalė buvo sustabdyta tik teismų sprendimu.

Ne mažiau žinomas ir R.Zujevo vardas. Pirmasis “Jūros“ likvidatorius, sulaukęs įtarimų, kad per statytinius itin pigiai įsigijo keletą žlungančios bendrovės pastatų, 2000 metais tapo tuomečio Seimo pirmininko Artūro Paulausko patarėju. Vos po pusmečio jam teko atsistatydinti, praradus pasitikėjimą dėl 2001-ųjų vasarį įvykusios skandalingos kelionės į Maskvą, kurios metu su Rusijos dujininkais derėtasi dėl “Lietuvos dujų“ pardavimo.

2008-aisiais R.Zujevas savo bosui A.Paulauskui, tuo metu paskirtam aplinkos ministru, sukėlė naujų rūpesčių – KNNP teritorijoje, valstybinėje žemėje prie Gintaro įlankos (ten veikėjas, regis, planavo atidaryti restoraną) savavališkai pasistatė vagonėlį, kurį pašalinti pavyko tik po ilgiau nei metus užsitęsusių teismų procesų.

“Buvę apskrities statybų priežiūros specialistai, dabar pavaldūs NŽT ir VTPSI Klaipėdos padaliniams, iš esmės yra tie patys, su kuriais V.Valceris nemažai yra bendravęs dar ankstesniais laikais“, – susiklosčiusią situaciją LŽ apibūdino parlamentarė A.Stancikienė.

V.Valceris ir R.Zujevas privažiavimą į žurnalisto valdą atitvėrė, bet Klaipėdos pareigūnai šių kliūčių niekaip nemato.

Skersai kelio – tvora

Žinomą žurnalistą su garsiaisiais kaimynais susaistė buitinis dalykas – per V.Valcerio ir R.Zujevo sklypų ribą einantis servitutinis kelias į V.Valiušaičio valdą. Beje, tuo metu, kai žurnalistas įsigijo nuosavybę Juodkrantėje, dėl servituto kaimynai buvo jau seniai susitarę. Kaip fiksuota oficialiuose dokumentuose, dar 1998-ųjų gruodį, pasirašydami sklypo ribų ženklinimo aktą, keturi žemės bendraturčiai (tarp jų fiksuotas ir V.Valceris) susitarė dėl servituto, kurį 2002-ųjų balandį suderino Neringos miesto savivaldybė, o tų pačių metų birželį įregistravo Nekilnojamojo turto kadastro Klaipėdos filialas. V.Valiušaitis, 2002-ųjų kovą nuosavybę įsigijo jau esant pasirašytam bendraturčių ir gretutinių valdų savininkų susitarimui dėl servituto bei sudarytam žemės sklypo planui, kuriame numatyta, kad į jo sklypą patenkama būtent per V.Valcerio ir R.Zujevo valdų ribą. Susitarimas galiojo ne vienus metus, kol 2008-ųjų rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę nutartį, pagal kurią buvo panaikintas detalusis planas jau minėtoje Juodkrantės teritorijoje, tarp Miško ir Kalno gatvių, drauge užkirsti visi keliai čia nuosavybę įsigijusiems žmonėms įgyvendinti savo planus… V.Valiušaitis prisiminė sulaukęs ne vieno kaimynų siūlymo savo sklypelį parduoti, bet atsisakęs.

Bausmė už skundą?

Dar kurį laiką žurnalistas vylėsi, kad “nesusipratimą“ su kaimynais pavyks išspręsti taikiai. “Buvau susitikęs ir kalbėjausi tuo klausimu su vienu iš kaimynų, “Kuršių kiemo“ savininku p. V.Valceriu, kuris įsirengęs vieną iš tvorelių. Pokalbis buvo geranoriškas ir supratingas. Gaila, negalėjau susitikti su gretimo sklypo savininku R.Zujevu, kuris šiuo metu yra užsienyje“, – 2011-ųjų rugpjūčio 10 dieną rašė žurnalistas elektroniniame laiške NŽT direktoriaus pavaduotojui Vitui Lopiniui, į kurį draugiškai kreipėsi užtarimo. Tačiau tiek valdininkų, tiek kaimynų “geranoriškumas“ buvo trumpas.

Visos institucijos žadėjo imtis priemonių, atkurti teisingumą. Kol 2011 metų rugsėjo 5-ąją V.Valiušaitį pasiekė NŽT Klaipėdos padalinio vedėjos S.Narkuvienės pasirašytas dokumentas. “2011 metų rugpjūčio 19 dieną nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad Jūsų kreipimesi nurodyti faktai pasitvirtino, tai yra kad servitutinis kelias užtvertas tvora, įrengti varteliai. Apie tai buvo surašytas valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktas“, – teigiama jame.

Tačiau prie šio pažeidimą fiksuojančio rašto pridėtas valdininkės įsakymas V.Valiušaitį apstulbino. Rugsėjo 1 dieną tos pačios S.Narkuvienės pasirašytame dokumente nurodyta, kad, remiantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 metų gruodžio 10 dienos sprendimu bei LVAT 2008 metų spalio 30 dienos nutartimi, kuriais panaikinti ginčytinos teritorijos detalieji planai, Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėja 2011-ųjų rugsėjo 1 dieną naikina… nustatytus servitutus. “Prašome iki šių 2011 gruodžio 31 dienos kreiptis į Neringos miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. (…) Jeigu iki nurodyto termino nesikreipsite (…), bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“, – nurodyta S.Narkuvienės rašte.

Parlamentarė A.Stancikienė, pasidomėjusi šia situacija, LŽ tvirtino, kad Klaipėdos valdininkai padarė “labai daug ir labai šiurkščių pažeidimų“. “Valdininkai remiasi teismo sprendimu, kuriuo panaikintas teritorijos detalusis planas ir todėl, kaip teigiama, nėra pagrindo įteisinti servitutą. Palaukite! Servitutas buvo nustatytas iki patvirtinant detalųjį planą, ir sprendimas jį naikinti tam susitarimui jokios įtakos neturi! Valdininkės atsakymas visiškai idiotiškas“, – pasipiktinimo neslėpė Seimo narė.

V.Valiušaitis, pabandęs ieškoti Klaipėdos žemėtvarkininkų pagalbos, atsidūrė sunkiai suvokiamų intrigų epicentre.

Pavertė anoniminiu skundiku  

Vis dėlto Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos S.Narkuvienės sprendimas naikinti servitutinį kelią į V.Valiušaičio sklypą, keliantis rimtų abejonių specialistams, – tik vienas, bet tikrai ne pats didžiausias keistumas šioje istorijoje. Mat žurnalistas, pasiryžęs savo teises ginti teisme ir dar kartą paprašęs Klaipėdos valdininkų paaiškinimo, kokiu pagrindu užtvertas įvažiavimas į jo sklypą, sulaukė VTPSI Klaipėdos skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės atsakymo, kad ši institucija… nagrinėja anoniminį, bet greičiausiai žurnalisto rašytą skundą. Ir ne dėl neteisėtai užtverto įvažiavimo, bet dėl savavališkų statybų, esą vykdytų sklype, kuriame yra ir V.Valiušaičio nuosavybė.

Skunduose, kuriuos pasirašo “Kalno g. 8a (V.Valiušaičio nuosavybės adresas – aut.) bendrasavininkai“, ir kuriais užpiltos visos aukščiausios valdžios institucijos – prezidentūra, Seimas, Generalinė prokuratūra, Mokesčių inspekcija – vienuose skundžiami vieni sklype nuosavybę turintys ir esą neteisėtai veikiantys asmenys, kituose kiti. Maža to – kaip paaiškėjo, būtent šių mistinių skundų, kuriuos nagrinėjo ir NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius, pagrindu VTPSI kreipėsi į teismą, o ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodomas V.Valiušaitis.

“Beveik neabejotina, kad Klaipėdos žemėtvarkininkai yra įsivėlę į kažkokius mįslingus žaidimus su anoniminiais skundais, kuriais nežinia kokiais tikslais manipuliuojama. Šioje situacijoje negaliu nepaminėti V.Valcerio skambučio, kurio sulaukiau praėjusį rudenį. Jis užsiminė, kad “bus daug problemų“. Manau, kad tais skundais, su kuriais man net nebuvo leista susipažinti, siekiama nukreipti dėmesį nuo mano iškelto klausimo dėl pravažiavimo“, – LŽ pasakojo V.Valiušaitis.

Savininko vardo kratosi

Žinomas apžvalgininkas neslepia nuostabos, kad pajūrio valdininkai, daugiau kaip pusę metų nesugebantys išaiškinti, kokiu pagrindu jo nuosavybės prieigose atsirado niekieno neįteisintos ir be leidimų pastatytos tvoros, taip aktyviai ėmėsi tirti anoniminius kaimynus kiršinančius paskvilius. Be to, įžvelgė pareigą nuolat jį informuoti apie šių rašliavų tyrimą, tarsi garsus žurnalistas būtų jų autorius.

“Ne kartą kreipiausi tiek į NŽT, tiek į VTPSI Klaipėdos atstovus, pabrėžiau, kad anoniminiais skundais bjauriuosi, vertinu tai kaip stalinistinių laikų rudimentą, naudojamą žmonėms kiršinti ir priešinti. Stebiuosi, kad valstybinės įstaigos į tai gilinasi ir eikvoja darbo laiką. Todėl kėliau klausimą: kodėl Klaipėdos valdininkai taip uoliai nagrinėja anoniminį skundą, atsiradusį iš karto po mano kreipimosi, tačiau per daugybę mėnesių neįstengia duoti atsakymo į mano, konkretaus žmogaus, konkrečiai iškeltus klausimus? Tai verčia abejoti Klaipėdos pareigūnų sąžiningumu ir nešališkumu“, – kalbėjo V.Valiušaitis.

Tuo metu V.Valceris, tapęs šios istorijos “juoduoju kardinolu“, LŽ tvirtino su minėta istorija apskritai neturįs nieko bendra. “V.Valiušaitis – ne mano kaimynas. Tą sklypą (siejamą su V.Valcerio vardu – aut.) gal kas ir valdo. Gal – pusbrolis, gal kunigaikštis Monako. O jei sako, kad aš čia organizavau – nežinau, čia gal kokios fantazijos. Nieko bendra su tuo neturiu“, – tvirtino pajūrio įžymybė.

Nelegalaus statinio nemato

Šiuo metu ginčas dėl tvoros, įtakingiesiems skersai kelio stojusiam V.Valiušaičiui galintis kainuoti prarastą teisę į nuosavybę, yra įstrigęs iki teismo sprendimo. Tuo labiau kad Klaipėdos valdininkai, savo sprendimą naikinti žurnalisto teisę į nuosavybę grindžiantys po beveik trejų metų “prisiminta“ teismo nutartimi, jam kelią užtvėrusio statinio legalumo klausimo, kaip aiškėja, apskritai nesirengia nagrinėti.

V.Valceris

“Taip, yra ten atitvarai. O prie ko čia atitvarai?“ – kalbėdama su LŽ ir įrodinėdama savo teisumą tvirtino Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėja S.Narkuvienė. Pagal valdininkus, atitvarai, dėl kurių nelaimės atveju į V.Valiušaičio sklypą negalėtų atvažiuoti nei greitoji pagalba, nei gaisrinė, ir dėl kurių buvo pateiktas oficialus skundas teismui, tikrai yra “ne prie ko“. Teisingiau – jų… apskritai nėra, nors juos visi matė savo akimis.

“2012 01 19 patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypus Miško g. 9 ir Miško g. 11 skiria medinis atitvaras, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus yra apie 0,98 metro“, – rašoma šių metų vasarį V.Valiušaičiui perduotame VTPSI Klaipėdos skyriaus rašte. Toliau jame dėstoma: “kadangi atitvarai nesiekia 1,0 metro aukščio nuo žemės paviršiaus“, jie… nelaikytini statiniais ir jiems netaikomos statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos!

“Dar praėjusį gruodžio mėnesį paskambinusi į Neringos savivaldybę paklausiau, kodėl jie nesiima jokių veiksmų, kad būtų nugriauta neteisėta tvora. Man atsakė, jog tvėrėjams buvo išduotos sąlygos, kad jie parengtų detalųjį planą ir tą tvorą įsiteisintų. Įsivaizduokite?“ – nuostabos neslėpė Seimo narė A.Stancikienė. Su iki šiol neįtikimais atrodžiusiais Klaipėdos valdininkų sprendimais susidūręs žurnalistas V.Valiušaitis kalba, kad tokie veiksmai piliečių akyse diskredituoja teisinės valstybės principus. “Jie netiesiogiai patvirtina, kad Lietuvoje tvoros tveriamos ne pagal galiojančias teisės normas, bet teisės normos derinamos prie savavališkai tveriamų tvorų“, – negali atsistebėti V.Valiušaitis, tebesitikintis teisybę rasti teismuose.

„Lietuvos žinios“: Žemės negrąžina, pinigų nesiūlo

Parašykite komentarą

Kristina

Kučinskaitė

Žemės negrąžina, pinigų nesiūlo

Kauno gyventojams, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, šis turtas ne tik negrąžinamas, bet už jį net nesumokama.

Kaunietis Ramūnas Kupstas dar 1992-aisiais pateikė prašymą žemėtvarkininkams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo proseneliui Jonui Mikšai priklausiusius sklypus, esančius aplink Lampėdžių karjerą. R.Kupstas išsiaiškino, kad jo proseneliui priklausė 9 hektarai žemės. Tačiau archyvuose pavyko rasti duomenų tik apie maždaug 2,6 hektaro dydžio sklypą, valdytą J.Mikšos.

Pirmiausia R.Kupstui buvo atkurta nuosavybė į 10 arų plotą prie Lampėdžių karjero. „Didžiuoju sklypu pradėjome aktyviai domėtis 2001 metais. Atsirasdavo įvairiausių kliūčių, dėl kurių negalėdavome atkurti nuosavybės teisių – tai sklypo ribos buvo neaiškios, tai sužinodavome, kad jis – draustinio dalis“, – LŽ pasakojo kaunietis.

Tačiau Kauno savivaldybės administracijos atstovų teiginius paneigė iš kitų institucijų gauti raštai. Paaiškėjo, kad J.Mikšos valdytas turtas nepateko į draustinio teritoriją.

Kai R.Kupstui neliko jokių teisinių kliūčių susigrąžinti iki 1939-ųjų giminės turėtą turtą, Kauno taryba nusprendė paimti jį visuomenės reikmėms. Lygiai taip pat R.Kupstas neteko ir žemės, kurios priklausymą proseneliui galėjo įrodyti ne dokumentai, o liudininkai. Visuomenės reikmėms prieš kelerius metus paimtame plote buvo įrengtas Lampėdžių paplūdimys.

Atima, ką gali

Vieną sklypą iš J.Mikšos artimųjų perėmusi savivaldybė užsimojo priglausti ir didįjį. Jis tarsi padalytas į dvi dalis – vienoje įsikūrusi irklavimo bazė, o kita nenaudojama. „Buvo akivaizdu, kad žemės, ant kurios įrengta irklavimo bazė, neatgausime. Tačiau prarasti likusios sklypo dalies tikrai nesitikėjome“, – aiškino R.Kupstas.

Kauno politikai nusprendė kitaip – jie iš J.Mikšos paveldėtojų atėmė visą sklypą, aiškindami, kad jo reikės norimai plėsti irklavimo bazei. Miesto tarybos sprendimą R.Kupstas apskundė valstybės kontrolierei. Jau pradėti rengti ir dokumentai teismui. „Nesame net informuoti, kiek ir kada ketinama mums sumokėti už visuomenės poreikius turinčio tenkinti sklypo paėmimą“, – pabrėžė kaunietis.

Peržengė visas ribas

Kauno tarybos narys Stasys Žirgulis buvo vienas tų, kurie balsavo prieš viso sklypo paėmimą visuomenės reikmėms. Kolegoms politikams jis aiškino, kad prieš priimant sprendimą būtina susitarti su savininkais, išsiaiškinti finansinius niuansus. „Tai, kas buvo padaryta, peržengė visas ribas“, – pareiškė S.Žirgulis. Anot jo, apie tai, kad būtina atkurti R.Kupsto teises į artimųjų valdytą turtą, byloja Seimo kontrolierių įstaigos, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų raštai.

Be to, per Kauno tarybos posėdį Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius –>>>  pranešė, kad irklavimo bazei reikia tik vieno hektaro žemės.

Priedanga – strateginis planas

Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis “Lietuvos Žinioms“ tvirtino, kad apie Lampėdžiuose norimą įkurti tarptautinę irklavimo bazę kalbama jau seniai. Toks objektas numatytas miesto strateginiame plane. Vicemeras prisipažino nieko negirdėjęs apie savivaldybės administracijos derybas su paimtosios žemės tikraisiais savininkais. Jis patvirtino ir tai, kad politikai nežino, kokio sklypo reikia norint įrengti pageidaujamą bazę. Dėl jos dydžio pradėta konsultuotis tik po tarybos sprendimo – tada, kai R.Kupstas pareiškė ginsiantis savo teises teisme.

„Lietuvos žinios“ 2009 gegužės 4d.

%d bloggers like this: