Vėlų gegužės 7 d. vakarą užėjau į Kauno Hypermaximą šio bei to nusipirkti. Ir ta pačia proga kavos puodelį ten esančioje valgyklėlėje nutariau išgerti. Sunku būtų net apytikriai suskaičiuoti kiek gyvenime esu išgėręs kavos įvairiuose bariukuose ir kavinėse, bet tai jau toks įprastas ritualas, kad… Nėra dar tekę per gyvenimą matyti, kad prie kavos būtų griežtai limituotas cukrus. Paprastai cukrinė stovi ant staliukų arba prie baro ir dėkis jo nors ir pusę puodelio. Bet pastaruoju metu vis labiau madoje supakuotos popieriaus justelėje normos. Po 5 gramus. Kada įvyko ekonominis lūžis nei nežinau, bet keletą metų anksčiau cukraus į pakutį dėdavo 7 gr. Kokis gi skirtumas, vis tiek visur gali, jei reikės, pasiimti antrą porcijikę. Neteko dar matyti, kad už jį prašytų pinigų. Bet…
Bet Maximoje “Apie viską pagalvota“, todėl prie kavos man padavė tik vieną cukraus normelę. Bus maža, žmogus nesidairydamas nusipirks antrą cukriuką. Juk, kaip senovės kaimiečiai mėgo sakyti – ne karvę kainuoja.
Tačiau prekybininkams, jei jie nors kiek nors norėtų būti gerbiami, derėtų vertinti savo pirkėjus kur kas labiau ir susivokti, kad kai kas iš jų supranta kainų politiką ne paviršutiniškai, o išsamiai.
– Norite antro cukraus? – paklausė pardavėja. – Bet jis bus mokamas. 25 centai.
Kodėl sakau, kad čia apie viską pagalvota? Jūs gal tikrai daugelis nepastebėjote, kad ši kaina tik iš pažiūros menka. O iš tikro? Jei 5 gr. kainuoja 0,25 lt., tai kilogramas cukraus čia kainuoja visus 50 litų. … Ne viskas gyvenime yra surašyta į įstatymus, tačiau visada pas mus egzistuoja vidinis padorumo supratimas. Ir šioje situacijoje Maxima neparodė jokio padorumo. Išskaičiavimas, ko gero, buvo toks: žmogus gi nežino, kad gaus tik vieną pakutį – daugeliui žmonių tik pusę įprastos normos. O kai kava jau garuoja puodelyje, negi jis pagailės 25 centų? Nupirks, o mes taip kainą kosminę susirinksime. 50 litų už kilogramą.
Išgėręs kavą su antruoju pasisaldinimu, nuėjau prie lentynų. Smalsu gi pasidarė kokia cukraus pakeliuose kaina, jei juos perki išsinešimui. Visokio yra, tačiau pats brangiausias kainuoja 16 lt./kg. Tą vėlų vakarą į klausimą ar tai teisinga kainų politika negalėjo atsakyti nei budinti informatorė, nei kažkas iš administracijos, kur ji paskambino. Tiksliau – galėjo, sakė, kad “vsio zakonno“. Tačiau aš tuo netikėjau ir sekančią dieną paskambinau nemokama Maximos linija, telefonu, kurį matome ant kvito. Ten man pasiūlė kalbėtis numeriu 852686631. Darbuotoja pažadėjo man netrukus išsiaiškinti kaip gi taip ir tuoj pat paskambinti. Neskambino. Sekančios dienos 11 valandą pasukau ir vėl… Situacija ta pati, dar neaišku kaip čia yra, tuoj išsiaiškins ir man paskambins. Bet ne, neskambino. Gi turi žmogus pamiršti tuos 25 centus. Tačiau man įdomu ir o kaip gi bus elgiamasi ateityje, todėl nenurimau. Luktelėjęs dar kelias dienas, paskambinau ir šiandiena. Darbuotoja dabar jau kažką žinojo, nes nusistebėjo, kad niekas su manimi iki šiol nekalbėjo. Ir po pusvalandžio pagaliau sulaukiau Kauno Hypermaximos darbuotojos skambučio. Atsiprašė, paaiškino, kad paprasčiausiai niekas nei nežino kaip čia gavosi, kad tas cukrus taip pabrango. Ateityje, sakė, taip nebebus. Ateityje, sakė, duos po du pakelius cukraus. Kaip visame pasaulyje… Ačiū Maximai, dabar su šypsena lūpose galėsiu pliumpti jų kavą. 😀
Letas Palmaitis
Geg 14, 2014 @ 22:24:17
Nepainiokime epochų! Gyvename antikristinėje epochoje, kada niekšybė yra normalu, o garbė ir kilnumas – kvailių ir “luzerių“ sąvokos. Piliečių antiselekcija, brutaliomis žudynėmis pradėta bolševikų Rusijoje, šiandien užmaskuotai vykdoma jau visame “civilizuotame pasaulyje“. Garbės ir orumo pašalinimas iš gyvenimo yra būtent antiselekcijos bruožas. Galima ir pavogti, jei niekas nenubaus: vagystė nebe gėda (plg. užrašus “Vagystės atveju visuomet pranešame policijai!“). Tai visų socialinių revoliucijų rezultatas: bajorija sunaikinta, laimėjo padugnių įstatymas. Prekybininkai nesidomi nuolatiniais juos gerbiančiais klientais, jiems nesvarbu net ir savo firma, kuri vis tiek yra nežinia kam priklausančios kažkurios beveidės tarptautinės (jei ne transkontinentinės) korporacijos dalis. Visiems į viską NUSISPJAUTI. Svarbu tik pačiupti kas apsimoka čia ir dabar. Maximos kultūrai priklauso ir įvairiai kainuojantys įvairaus dydžio “firminiai“ prekių maišeliai. Prisimenu kai teko lankytis Vakaruose, ten firminės parduotuvės aprūpina pirkėjus savo maišeliais nemokamai. Jei reikia, galbūt jų kaina bus įskaičiuota į bendrą parduodamų prekių kainą nepastebimu antkainiu, bet nebus taip chamiškai prievartaujama iš savų pirkėjų: nenori mūsų “firminio“ maišelio, tad dėk mūsų prekes sau į užantį! Tai jau nebe epochos žymė, bet tam tikrų “išvaduotojų“ chamizmo paveldas.
PatinkaPatinka
Liudvyga
Geg 17, 2014 @ 12:39:47
Dėkui , Romualdai. Deja pas mus nėra nei kavinės nei aparato “ Maximoje“
PatinkaPatinka